Išpirkta žemė atimama teisėtai – tokio atvejo dar nėra buvę

S. Šerlinskis sakė šiame keturių butų name, esančiame Turgaus g. 12, gyvenantis nuo 1983 metų. Ir visą tą laiką naudojasi žemės sklypu. Kai atsikėlė čia, toje vietoje, pasak S. Šerlinskio, buvo dilgėlynas, piktžolynas - net už jį patį aukštesnis. Privežė papildomai žemės, paviršius pasidarė sausas, ne taip, kaip anksčiau, kai prieš jį gyvenusi šeimininkė pomidorus augindavo vandenyje. Kai rišdavo juos prie kuoliukų, kaimynai juokdavosi – ar bijai, kad jie neišplauktų?

„Jau trisdešimt ketveri metai, kai man paskyrė šį sklypą, sumokėjau už jį pinigus, o dabar dalį jo nori atimti“, - piktinosi S. Šerlinskis.

Jis parodė ir dokumentą, kuriame aiškiai parašyta: „Potvarkis dėl žemės sklypo skyrimo. Pagėgių miesto ir apylinkės viršaitis S. Rakšnys, 1993 m. rugpjūčio 6 d. Skiriu Stasiui Šerlinskiui, gyv. Turgaus g. 12-4, Pagėgiuose, 1025 kv. m. žemės sklypą prie esamų pastatų“.

Dar S. Šerlinskis pasakojo, kad anksčiau visas prie namo esantis sklypas buvo 30 arų dydžio, tai matėsi ir plane. Dabar kažkodėl beliko 28 arai. Ir ėmė dalinti šitą žemę pagal namo gyventojų butų plotą. Taip elgiamasi pradėjus daryti kadastrinius matavimus. Mat kaimynės dukros pradėjo baimintis, jog kai tėvai numirs, dings jų žemės sklypas, kadangi jokiuose dokumentuose nėra įformintas kaip jų nuosavybė.

S. Šerlinskis 10 arų turi išsipirkęs už čekius, turi tai įrodančius dokumentus. Kasmet moka žemės mokestį. O iš tikrųjų naudojasi tik 6 arų sklypu. „Aš liksiu be dirbamos žemės. Ji atiteks kaimynui, kuris neturi savo žemės sklypo išsipirkęs ir jį tik nuomoja. Yra ten toliau niekieno nedirbamos žemės - šabakštynų, tegul ten duoda jam. Tegul išsidirba žemę, kaip aš prieš 30 metų“, - neslėpė pasipiktinimo S. Šerlinskis, teigdamas, kad tokią „tvarką“ norintis padaryti vietinis matininkas Jonas Andrijauskas.

Ir tai dar ne visos problemos. Dabar S. Šerlinskiui beliktų tik 4 arai žemės, ir nebeturėtų kelio iki savo malkinės malkoms parsivežti. Nors vielos tinklo tvoroje ir pasidaręs vartus, ties ta vieta yra aukštas šaligatvis – įvažiavimas nepadarytas.

S. Šerlinskis taip pat guodėsi, kad Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjas Ričardas Ažna, jam pasiskundus, kad yra nusipirkęs 10 arų žemės, o dabar beliks tik 4 arai, patarė kreiptis į teismą, bylinėtis, tada valstybė grąžins jam pinigus... Bet juk žmogus mokėjo ne pinigais, o čekiais...

NŽT skyriaus vadovo komentaras

R. Ažna šį atvejį pakomentavo ir „Šilokarčemai“. „Teisės aktai numato tokią tvarką - yra Vyriausybės nutarimas Nr. 260, kuris nuo 2004 metų įpareigoja instituciją, priimančią sprendimus parduoti arba išnuomoti žemę prie gyvenamųjų namų, nustatyti dalis tokias, kokios yra valdomos gyvenamojo namo dalys, - paaiškino R. Ažna. – Kada žmonės mokėjo avansu valstybei už perkamą žemę, tuomet galiojo teisės aktai, jog žemę galima pasidalinti ir susitarimais. Šiuo atveju tokio susitarimo, pateikto iki 2004 metų, mes neturime, todėl šiandien turime elgtis pagal teisės aktus – nustatyti proporcingą dalį gyvenamojo namo daliai. Operacijos su investiciniais čekiais nebevyksta, pinigai ne vieną kartą buvo indeksuoti, todėl ir ieškinio dydis šiuo atveju būtų labai jau mažas. O jeigu būtų buvęs namo gyventojų susitarimas, juo šiandien vadovautumėmės, nežiūrint į tai, kad yra pakeistas teisės aktas – S. Šerlinskio už čekius išpirktos žemės niekas neatimtų. Bet, deja, tokio susitarimo nėra. Tokio atvejo, kaip S. Šerlinskio, dar nebuvo pasitaikę. Jeigu būtų mokėta grynaisiais pinigais, be jokių problemų pavedimu tą dalį jam grąžintume“.