Artėja nauji mokslo metai: kokių pokyčių laukti?

Kalbėdama apie ryškėjančius skirtumus tarp mokyklų ir net atskirų savivaldybių, ministrė dar kartą pasisakė griežtai nepritarianti mokinių segregacijai, formuojamoms atskiroms mokyklos ir klasėms, skirtoms tik iš kaimo mokyklų surinktiems, tik gabiems ar dar pagal kokius kitus kriterijus atrinktiems vaikams. „Man skaudu, kad reitingų viršūnėse dažnai matome segreguotas mokyklas ir tik joms nepelnytai priskiriame mokinių pasiekimų nuopelnus. Šiandienos iššūkis – mokytojo gebėjimas dirbti su skirtingų gabumų ir poreikių mokiniais“, – sakė ministrė.  

Ministrė akcentavo ir tai, kad dar nėra iki galo užtikrinamas kokybiškas pamokų pavadavimas, lankomumas, mokymosi pagalbos mokiniui suteikimas. Tyrimų duomenys rodo, kad pamokų praleidinėjimas ar vėlavimas į jas pablogina mokinio rezultatus. Pavyzdžiui, bent penkis kartus pamokas be pateisinamos priežasties praleidęs mokinys atsilieka vienerius ar net pora metų. „Pamokų lankomumas Europos Sąjungos šalių mokyklose laikomas didžiule vertybe, o mokinio nušalinimas nuo pamokų – didžiausia bausme“, – sakė ministrė A. Pitrėnienė.

Naujais mokslo metais per visų dalykų pamokas bus akcentuojami vaikų skaitymo ir rašymo gebėjimai. Tyrimai rodo, kad neretai vaikas neįveikia matematikos ar fizikos užduoties, nes nesupranta dalykinio teksto.

2017–2018 m. m. rengiamasi įvesti brandos darbą, kuris teikia daugiau galimybių mokymuisi ir tarnaus kaip įrankis mokinių kompetencijoms pamatuoti, kurių negalima patikrinti egzamino formatu. 2018 metų geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos apraše už brandos darbą numatyta pridėti 0,25 balo. 

Numatyta pertvarkyti egzaminų sistemą. Priimti sprendimai koreguoti valstybinių brandos egzaminų vertintojų funkcijas, stiprinti atsakomybę.