Daugiausia gyventojų žūsta savo namuose

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Arūnas Ališauskas „Šilokarčemai“ sakė, kad jau baigėsi du mėnesius trukusi akcija „Kai žinau – namie saugiau“, kurios metu kartu su seniūnijų socialiniais darbuotojais buvo atliekami priešgaisriniai patikrinimai statiniuose, kuriuose gyvena socialinės rizikos šeimos, auginančios mažamečius vaikus. Vienuolikoje rajono seniūnijų buvo patikrinti 166 gyvenamieji būstai, kuriuose - 587 žmonės, iš jų 387 - mažamečiai vaikai.

Dažniausios gaisrų namų aplinkoje priežastys yra neatsargus rūkymas ar elgesys su ugnimi, taip pat krosnių ir dūmtraukių eksploatavimo, elektros įrangos įrengimo bei eksploatavimo taisyklių pažeidimai, elektros instaliacijos gedimai.

Akcijos metu nustatyta, kad daugelyje gyvenamųjų patalpų yra netvarkingos krosnys bei elektros įranga, gyventojai neskiria reikiamo dėmesio dūmtraukių valymui ir remontui, tik aštuoniuose aplankytuose butuose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai. Juos žmonės įsigijo padedant socialiniams darbuotojams.

Išanalizavus surinktus duomenis darytina išvada, kad aplankyti gyventojai neskiria reikiamo dėmesio savo bei savo vaikų saugumui. Su seniūnais ir socialiniais darbuotojais buvo aptartos pastebėtos problemos, diskutuota, kaip gyventojus paskatinti įsirengti autonominius dūmų signalizatorius, bent minimaliai susiremontuoti šildymo ir elektros įrangą.

„Akcijos akcentas - vaikų saugumas, nes jeigu suaugusių žmonių mokykla neišauklėjo, gyvenimas nieko nepamokė, tai ugniagesiai tokius nelabai jau beišauklės, - pasakojo A. Ališauskas. – Tačiau yra šeimose maži vaikai, dėl to jiems ir skiriamas padidintas dėmesys. Lankymasis su socialiniais darbuotojais gyvenamuosiuose būstuose buvo ne kokia nors baudžiamoji priemonė, o bandymas pakonsultuoti, paaiškinti, kad kažką sužinotų ir bandytų susitvarkyti. Matosi, kad kai kurios aplankytos šeimos neturtingai gyvena, neturi atliekamų pinigų, bet namuose viskas sutvarkyta, švaru. Tačiau dauguma tos grupės žmonių yra apsileidę, net neįsivaizduoju, kokiais žodžiais apie juos būtų galima kalbėti, nes jiems, kaip sakoma, „vienodai šviečia“. Plyta iškrito iš krosnies, paspyrė ją, elektros laidą surišo – kažkoks absurdas. Nematyti, kad kas nors būtų remontuota, gal 20 metų nieko nedaryta. Jeigu kas kada nors ir remontavo, tai ne jie“.

A. Ališauskas sakė, kad konkrečiu atveju rodė žmonėms, kokios bėdos yra jų krosnims, aiškino, kaip galėtų susitvarkyti. „Elektros instaliacija yra tokie darbai, kuriems reikėtų specialisto pagalbos. Jeigu žmogus apie elektrą neišmano, geriau, kad jis ir nepradėtų tvarkyti. O elementarias skyles krosnyse ar dūmtraukiuose užtaisyti gali kiekvienas savo jėgomis. Juolab kad nereikia kažkokių brangių medžiagų – užtenka pasikasti molio, jį išmaišyti ir užtepti skyles, o prieš kitą žiemą vėl patikrinti, paremontuoti. Ir dar apie vieną dalyką – yra tokie autonominiai dūmų signalizatoriai. Nakties metu įvykus kokiai nors nelaimei, atsiradus dūmams, jie pradeda signalizuoti ir miegantį žmogų pažadina. Jau ne pirmus metus bandome įtikinti žmones, kažkaip prikalbinti, kad už savo pinigus įsigytų nors vieną dūmų signalizatorių. Jie yra atpigę, kainuoja apie šešis eurus, todėl gali įsirengti nors miegamuosiuose kambariuose ir ten, kur vaikai miega. Būtų labai gerai, kad žmonės suprastų apie signalizatorių naudą. Kaip minėjau, krosnių ar elektros instaliacijos remontas gal ir didesnių lėšų reikalauja, gal ir negali iki galo susitvarkyti, kad būtų saugu, tačiau tokį saugumo elementą kaip signalizatorių kiekviena šeima bent po vieną gali įsigyti. Juk tie šeši eurai nėra jau tokie siaubingi pinigai. Aplankytosios šeimos yra socialinės rizikos, todėl ir seniūnijų socialinių darbuotojų prašėme, jog šie įtikintų žmones, kad iš tų gaunamų socialinių pašalpų jie įsigytų dūmų signalizatorius“, - „Šilokarčemai“ teigė A. Ališauskas, pastebėdamas, kad tikrai labai sunku suaugusį žmogų pakeisti, nes jis kaip supranta, taip ir gyvena.