Šilutės valdžia už 2 mln. eurų pastatė prieplauką... žuvims ir paukščiams

Panašiai atsitiko ir su Rusnės saloje praėjusiais metais pastatyta Pakalnės upės prieplauka. Bet nei žvejų, nei turistų laiveliai į ją įplaukti negali, kadangi upės vaga yra per daug sekli. Net 1,7 mln. eurų kainavusi prieplauka dabar džiugina tik pėsčiuosius turistus ir paukštelius krūmynuose, nes jų ramybės netrikdo laivų variklių griausmas...

„Ta proga“ rugpjūčio 25-ąją Savivaldybės vadovai priėmė svečius iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Meras Vytautas Laurinaitis, Administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus susitiko su Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktoriumi Vidmantu Bezaru, vyriausiuoju specialistu Džiugu Anuškevičiumi ir Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu Giedriumi Laduku.

Šio susitikimo metu buvo aptartos problemos dėl Nemuno deltos vandens kelių Pakalnės ir Rusnaitės upių žiotyse susikaupusių nešmenų valymo.

Kalbėta apie veiksmų plano sudarymą, poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir t. t.

Pasibaigus susitikimui, departamento vadovas V. Bezaras „Šilokarčemai“ papasakojo, kad jų atvykimo tikslas buvo vietoje pasižiūrėti į šią problemą, jog būtų atkurtas toks upių gylis, kad vietos žvejų laivai ir turizmo paslaugas teikiančios plaukiojančios priemonės galėtų įplaukti į šią prieplauką. Taip pat pasiaiškinti, kokios būtų galimybės išvalyti nešmenas arba atlikti ribų zonos planų keitimą Nemuno deltos regioniniame parke.

„Pabandysime palyginti atskirai žalą ir naudą. Galbūt, kai bus neplaukiojama, gyvajai gamtai, paukščiams ir pan., būtų geriau. Tačiau, kai „Lampetros“ asociacijos žvejai daro didžiulius lankus, yra teršiamas oras, deginamas kuras, taip pat daroma neigiama žala gamtai“, - pasakojo V. Bezaras.

Jis prisiminė, kaip prieš porą dešimtmečių, Lietuvoje jau žlugus kolūkinei santvarkai, daugelis kalbėjo, jog žemės ūkis daro labai didelę žalą gamtai ir reikia mažinti tą žalą... Tai yra - mažinti ariamos žemės plotus, mažiau laikyti gyvulių, o dabar atsitiko priešingai. „Šiuo metu ne tik saugomose teritorijose, bet ir visoje Lietuvoje iš kai kurių gamtosauginių projektų reikia prašyti lėšų, jog būtų nupirkta galvijų ir juos ganytų, kad nebeaugtų krūmai“, - pasakojo V. Bezaras.

O „Šilokarčemai“ pasidomėjus, ar šiuo metu begali būti kokia nors prasmė svarstyti, ar tas upes palikti paukščiukams ir žuvims, ar leisti plaukioti laivams, kai jau įrengta Pakalnės prieplauka, kainavusi ne vieną milijoną mokesčių mokėtojų pinigų, V. Bezaras paaiškino: „Prieš statant prieplauką reikėjo daugiau padiskutuoti. Dabar yra tik du variantai – arba parengti gamtotvarkos veiksmų planą, arba pakeisti tvarkymo planą. Tai reikės padaryti palaiminant jau turbūt naujajai Vyriausybei“.