ES žemės ūkio ministrų forume – akcentas krizių prevencijai

Politinio forumo darbotvarkėje numatytos diskusijos dėl bendrų Europos veiksmų globalizuotame pasaulyje, dėl bendrosios žemės ūkio politikos vaidmens ateityje ir jos galimybių užtikrinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, tvarumą, „atsparumą“ krizinėms situacijoms bei gebėjimą greitai atsitiesti.

„Po Rusijos embargo Lietuvai teko išgyventi gilią pieno krizę. Kitos ES valstybės pastaruoju metu susidūrė ir su kitų maisto produktų realizacijos sunkumais, perprodukcija, naujų rinkų paieška ir žemės ūkio produkcijos gamintojų problemomis, – tvirtina V. Baltraitienė. – Reikia jau dabar ieškoti ir surasti sprendimus, užsitikrinti tam tikrus prevencinius mechanizmus, kurie padėtų išvengti kritinių situacijų žemės ūkio produkcijos ir maisto pramonėje“.

Pasak ministrės, bendrosios žemės ūkio politikos veikiamo žemės ūkio sektoriaus vaidmuo yra neginčijamai svarbus ekonomikai ir visuomenei. Tai liudija jo kuriama BVP dalis ir darbo vietų skaičius daugelyje valstybių narių. Naudodami bendrosios politikos instrumentus sprendžiame ir visuomenei svarbius su aplinka susijusius klausimus, tokius kaip kraštovaizdžio išsaugojimas, tausus išteklių naudojimas, apsirūpinimas saugiu maistu, klimato kaitos švelninimas. Akivaizdu, kad dalis dabartinės politikos nuostatų turi būti adaptuotos, kad galėtume geriau atremti kylančius ateities iššūkius. 

„Manau, kad tokio formato diskusijos ir apsikeitimas nuomonėmis labai aktualios ir savalaikės. Pastaraisiais metais matėme ne vieną kritinę situaciją skirtingose ES valstybėse tam tikruose atskiruose sektoriuose, atskirose maisto tiekimo grandinių srityse, – sako V. Baltraitienė. Jau dabar reikia diskutuoti apie šios politikos svarbą ir vaidmenį po 2020 metų“.

Politinį žemės ūkio ministrų forumą inicijavęs Prancūzijos žemės ūkio ministras Stephane Le Foll savo kvietime pabrėžė, kad bendrosios žemės ūkio politikos svarbai skirtas politinis forumas yra rengiamas „gilios Europos žemės ūkio krizės kontekste“.

„Britų visuomenė nusprendė palikti Europos Sąjungą ir tai dar sykį iškelia klausimus apie mūsų piliečių paramą šiam didžiam projektui bei kaip formuoti Europos ateitį likusioms 27 valstybėms narėms. Turime dirbti kartu ir suteikti Europos Sąjungai naują impulsą, kartu ir bendrajai žemės ūkio politikai, – pabrėžė S. Le Foll. – Mes turime sustiprinti Europos politikos pamatus, atnaujinti socialinę sutartį tarp ūkininkų ir Europos visuomenės ir iš naujo apibrėžti jos vietą bei vaidmenį kuriant naująjį Europos projektą“.