4 752 eurai - tiek kainavo dviejų moksleivių „pasilinksminimas“ Juknaičiuose

Teismas nustatė, kad Žilvinas ir Vitas apie 2 valandą nakties Juknaičių kaime, viešoje vietoje, ties kavine ,,Prūsija“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Matant pašaliniams asmenims, be jokios priežasties Vitas tyčia trenkė kumščiu nukentėjusiajam M. S. vieną kartą į veidą, o šiam rankomis dengiantis veidą, kad išvengtų smūgių, tyčia kumščiais bendrai sudavė ir spyrė keliais apie 15 smūgių į galvą.

Po to Vitas tyčia kumščiais sudavė ne mažiau 10 smūgių kitam nukentėjusiajam A. P. į galvą bei vieną kartą spyrė keliu į pilvą, o Žilvinas tyčia trenkė dar du kartus tam pačiam vyriškiui.

Abu vaikinai nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, tai yra tyčia kumščiais bendrai suduodami ir spirdami keliais apie 15 smūgių į galvą, padarė M. S. odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimą, tuo sukeldami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamieji dėl pareikštų kaltinimų kaltais prisipažino visiškai ir parodė, kad su draugais buvo atvykę į Juknaičiuose esantį barą „Prūsija“, kur gėrė alų. Po vidurnakčio išėjo į lauką, nes turėjo atvažiuoti taksi automobilis. Vitas eidamas paspyrė butelį, kuris atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį. Iš jo išlipęs vaikinas pradėjo dėl to priekaištauti, kilo konfliktas. Kaltinamieji pripažino suduotų smūgių skaičių, teigė, kad susitaikė su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo, prašė jų atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltumas įrodytas M. S. parodymais, kaip pastarasis su draugais tą naktį išėjęs iš kavinės ,,Prūsija“ sėdo į savo „Ford Mondeo“, stovėjusį greta esančioje automobilių aikštelėje. Pats atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o vairuotojo vietoje įsitaisė jo draugas. Iš garso suprato, kad kažkas įspyrė į jo automobilį. Išlipus laukan, nuo automobilio nubėgo vaikinas, kurį jis vijosi apie 100 metrų. Nepavijęs šio nenaudėlio jis ėjo atgal prie savo automobilio ir tuomet pamatė, kad parbėga būrys vaikinų, tarp kurių buvo ir tas, kuris spyrė į automobilį. Iškart po to tas pats vaikinas, pasiūlęs eiti pasimušti, pirmas sudavė jam kumščiu į kairę veido pusę. Nuo patirto smūgio jis atsirėmė į savo automobilį ir rankomis užsidengė veidą. Tuomet jį pradėjo mušti ne mažiau kaip trys vaikinai, kurie bendrai sudavė apie penkiolika smūgių kumščiais ir kojomis. Kadangi rankomis dengėsi veidą, todėl smūgiai kliuvo ir į rankas. Nuo patirtų smūgių lūžo alkūninė ylinė atauga. Nuo kurio suduoto vaikino smūgio buvo padarytas rankos sužalojimas, nežinojo. Kažkuriuo momentu patraukęs rankas nuo veido pastebėjo, kad ties automobilio bagažine vienas vaikinas taip pat muša ir A. P.

Tada atvyko policijos pareigūnai.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji dėl menkavertės dingsties, iš chuliganiškų paskatų sudavė kumščiais ir keliais nukentėjusiesiems ir nesunkiai juos sužalojo.

Kaltinamieji parodė, kad susitaikė su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė, sudarė rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, prašė atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusieji patvirtino, kad kaltinamieji jų atsiprašė, jie atsiprašymą priėmė ir neprieštaravo, kad jie būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. dispozicija numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant tokioms aplinkybėms. Jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Ir taip pat - jeigu susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą, teismui suteikta galimybė rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl Vito ir Žilvino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgė į tai, kad jie prisipažino padarę teismo nustatytą nusikalstamą veiką, susitarė dėl nukentėjusiajam M. S. padarytos žalos atlyginimo, nukentėjusiųjų atsiprašė, jie su abiem nukentėjusiaisiais susitaikė, o šie jiems atleido. Abu kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti.

Teismas nusprendė Žilviną ir Vitą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Bet sausiems išeiti iš šios situacijos jiems nepavyko – teismas abiem paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – po 10 MGL dydžio, t. y. 376 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatytas vienerių metų įmokos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinta abiem vaikinams, kad jeigu jie per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jie per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtintas ir susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo vaikinai įsipareigojo per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusiems po 2 000 eurų.