Kodėl valstybinių švenčių minėjimuose mažėja žiūrovų?
Vis mažiau žmonių dalyvauja valstybinių švenčių minėjimuose. Kur slypi problema? Nejau tampame mažiau patriotiški? O galbūt atsibodo metai iš metų besikartojantis panašus šventės scenarijus?
Šilutės kultūros ir pramogų centre įvyko posėdis dėl Šilutės rajono kultūros renginių strategijos. Ne paslaptis, kad į valstybinių švenčių minėjimus susirenka vis mažiau žiūrovų. Tik kur yra problema? Ar žmonėse vis labiau gesta patriotiškumo liepsna, ar šių švenčių organizatorių sumanymai tapo nebepatrauklūs žiūrovams? Atėjo metas keistis. Patys Šilutės kultūrininkai pripažįsta – valstybinių švenčių scenarijus tapo visiems žinomas mintinai...
Tai jau antras posėdis, ir panašu, tikrai ne paskutinis, kuriame sprendžiama, kaip toliau organizuoti šventes mūsų rajone. Šio posėdžio tema – valstybinių švenčių ir istorinių datų minėjimas. Anot Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Vilmos Griškevičienės, problema yra ta, kad renginiai yra statiški. „Turime tokių pavyzdžių, kai patys žmonės parodo, jog pasiilgta naujų formų. Mano nuomone, tik tuomet, kai žmogus tampa dalyviu, o ne žiūrovu, šventė pasiekia tikslą“, - kalbėjo V. Griškevičienė.
Anot Kintų Vydūno kultūros centro direktorės Ritos Tarvydienės, būtina atsižvelgti į tai, kas tuo metu yra populiaru visuomenėje, kokios renginių formos tuo metu jiems labiausiai patinka. Be to, anot jos, patys žmonės pradeda norėti profesionalesnio lygmens renginių. Žinia, daugelyje švenčių koncertuoja visai kito lygmens atlikėjai – mėgėjų meno kolektyvai. „Reikia sujungti visą bendruomenę tos gyvenamosios teritorijos, kur organizuojama šventė. Įjungti mokyklas, kultūros įstaigas ir pan. Pati aplinka diktuoja, kad reikia keisti požiūrį į valstybinių švenčių organizavimą“, - teigė R. Tarvydienė.
Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijos Krutikovas ir etnografė Adma Baltutienė su susirinkusiais pasidalijo sava patirtimi, kuomet Žemaičių Naumiestyje Vasario 16-osios šventės metu vyko seniūnaitijų meninės varžybos. „Nebuvo nei žiūrovų, nei scenos. Visi dalyvavo ir renginys praėjo puikiai“, - pasakojo V. Krutikovas.
Šilutės renginių organizatoriai – po padidinamuoju stiklu
Kalbėjusi Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova neslėpė nusivylimo, kad praėjus renginiui nuolat sulaukiama kritikos. „Valstybinės šventės yra stebimos po padidinamuoju stiklu. Bet mes turime tam tikrus kolektyvus, kurie turi tai progai tinkantį repertuarą. Ir tiems kolektyvams negali pasakyti, kad šiemet švęsime kitaip, todėl jūsų paslaugų nereikia. Taip jau yra, kad reikia surasti tokią renginio formą, kuri tiktų visiems“, - sakė J. Pancerova.
Žmones pritrauksime su profesionaliu koncertu ir vaišėmis?
Daugelis susirinkusiųjų išsakė nuomonę, kad žmonėms šiuo metu renginiuose labiausiai reikia profesionalaus koncerto ar vaišių. Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė taip pat sakė: „Didmiesčiuose skamba ne tik tautos paveldo muzika, bet ir profesionalių, žinomų atlikėjų kūriniai. Žmonės nebenori sulįsti į salę, jiems reikalinga erdvė. Galbūt ir pas mus reikia panašių dalykų“. Vis dėlto po šio siūlymo išryškėjo ir kita problema.
Iš kur gauti reikiamo finansavimo?
Prabilus apie tai, jog, šiuo atveju, norint pritraukti žiūrovų reikia samdyti profesionalius atlikėjus, išryškėjo problema – iš kur gauti tam lėšų? Žinia, populiarių atlikėjų, grupių ar kolektyvų honorarai siekia ne vieną tūkstantį litų. O tokių didelių sumų renginiams mūsų rajone neskiriama, mat nėra iš ko... Tampa aišku, kad kaip ir visų problemų sprendimai, taip ir šiuo atveju, atsiremia į pinigus.
Anot Šilutės muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės, Savivaldybė taip pat turėtų padėti ir skirti lėšų geram, profesionaliam koncertui.
Dar viena problema – keliskart minima ta pati šventė
Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė Rimantė Čiutienė ir Kultūros skyriaus vyr. specialistė Reda Švelniūtė vieningai teikė, kad, pavyzdžiui, mokiniai nenori keletą kartų dalyvauti tos pačios šventės minėjime. „Jie mokykloje dalyvavo toje šventėje, o vėliau dar kažkur turi dalyvauti, o to daryti nenori ir jų nepriversi“, - sakė R. Čiutienė. Posėdžio dalyviai ėmė svarstyti, kaip sutelkti visas šventes organizuojančias įstaigas ir padaryti bendrą renginių planą.
Bendras renginių planas – išeitis?
V. Griškevičienė bei vicemeras A. Gečas diskusijoms įsibėgėjus džiaugėsi, kad visi nusprendė bendrai kalbėtis, tartis ir ieškoti naujų idėjų.
Diskutuojant prieita, kaip jau minėta, ir prie siūlymo, sudaryti bendrą šventinės dienos planą, kuriame žmonės matytų, kas, kur ir kada vyksta, o tuomet pasirinktų, kur nori dalyvauti. Kultūrininkai sutarė, kad yra įvairių renginio formų mėgėjų, todėl į visus turi būti atsižvelgta, o šventinės dienos kulminacija galėtų tapti profesionalus koncertas ar koks kitas pasirodymas.
Posėdžio dalyviai nutarė, kad tai ne paskutinis jų susirinkimas. Pritarta idėjai išklausyti ir verslininkų, ir jaunimo, ir žiniasklaidos nuomonės. Sudėjus visas mintis, „įvilkus“ jas į solidų, šventės dvasią atitinkantį rūbą, manoma, bus pasiektas rezultatas ir tokie renginiai bus laukiami bei susirinkusiųjų skaičius žymiai išaugs.