Saugų seniūnijos gyventojai D. ir P. Bagdonai savo rankomis kuria grožio oazę

Sodyboje visais metų laikais gražu

Bagdonų darbštumu ir išradingumu džiaugiasi ne vienas seniūnijos gyventojas. Jų sodyboje visais metų laikais gražu ir gera. Sugrįžus paukščiams jų koncertai tęsiasi, kol jie išskrenda. Ir nesvarbu, diena ar naktis, čia visada ramu, nes aplink tik miškas.

Šiemet Saugų seniūnė Dalia Rudienė įteikė šeimai apdovanojimą, mat jų sodyba pripažinta draugiškiausia natūraliam kraštovaizdžiui. Vyras iškart sugalvojo, kur pakabins įrėminęs gautą padėką. Teigė, kad ir žibintui turįs vietelę.

Prieš atsikraustant į Kukorų kaimą, iki 1990 metų, šeima gyveno Juknaičiuose. Danutė dirbo medicinos seserimi, o Petras - Juknaičių ūkyje. „Kalbėjausi su valdžia. Žinojau, kad Kukoruose pamiškėse yra nevertingos žemės. Vieną lopinėlį ten ir gavau. Vėliau jį išsipirkau. Įsigyta vieta buvo apleista. Ten stovėjo beveik šimto metų senumo namas. Jis jau buvo negyvenamas. Nebuvo net elektros jame. Atsikraustėme čia gyventi su mažais vaikais. Žmonai buvo šokas, nes atvykome čia iš judraus kaimo į užmirštą kampelį. Bet aš tikėjau savo jėgomis. Buvau įsitikinęs, kad čia galiu kažką sukurti savo rankomis. Buvo sunku, nes nebuvo iš ko kurti. Nusipirkau traktorių. Nebuvo ką į baką pilti – ekonominė blokada“, - pasakojo P. Bagdonas.

Visada daug dirbo

Po metų šeima pasistatė ūkinį pastatą. Visi dirbo labai daug. Augino gyvulius, bulves. Patyrė ir nuostolių – teko raguočius likviduoti, mat šie susirgo liaukoze. Juos augino 13 metų. Petras įsidarbino ir Klaipėdoje suvirintoju. Dėl to šeima turėjo didesnes pajamas. „Kad ir turi pinigų, turi vis tiek pats dirbti. Todėl teko atsisakyti gyvulininkystės. Tvarkydamas sodybą visada daug dirbau. Kuo daugiau stengiausi pasidaryti pats. Taip sutaupiau“, - kalbėjo pašnekovas.

Viską savo rankomis bando padaryti Petras. Jo žmona dėl to net užsienyje ne vienerius metus darbuojasi. 

Dabar šalia šimtamečio namo jis sukūrė tikrą grožio oazę. Šalia iškastas tvenkinys traukia ne vieną pažvejoti. Susižavėję aplinkos vaizdu, prašosi prie vandens telkinio net su palapinėmis nakvoti. Ant kranto pastatyta ir pirtelė, dar vienas namas.

P. Bagdonas niekuomet neskirsto darbų į vyriškus ar moteriškus. Jis juos tiesiog ima ir daro. Vyras mielai ir gėles sodina, jas ravi. Didelį kiemo plotą jis pats visuomet ir nupjauna. Todėl apžėlusių kampų niekuomet čia nerasi. Moka vyras ir virtuvėje pašeimininkauti.

 „Nesu turtingas, bet esu labai laimingas. Galiu daryti tai, ką noriu. Pinigai man nėra pirmoje vietoje“, - atviravo kukoriškis.

Svajoja šeima kada nors įrengti kaimo turizmo sodybą.