Santūrus Lietuvos ekonomikos augimas

Prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu Lietuvos ekonomika nuosaikiai augs – didės eksporto apimtys (vidutiniškai apie 3.5 proc. per metus) ir namų ūkių vartojimo išlaidos (vidutiniškai apie 4,4 proc. per metus). Nedarbas mažės, o darbo užmokestis augs sparčiau nei infliacija, todėl gyventojų perkamoji galia išliks stipri.

Tuo pat metu valstybei ir verslui teks spręsti iššūkius, susijusius su išorės grėsmių poveikiu, investicijų pritraukimu, veiklos ir išlaidų optimizavimu.

 „Šios makroekonominės projekcijos kloja pamatus 2017 metų biudžeto rodikliams, todėl kviečiu politikus pamiršti rinkiminį populizmą ir susilaikyti nuo nepamatuotų išlaidų siūlymo. Įžvelgiame nemažai išorės grėsmių, kurioms Lietuva turi būti tinkamai pasiruošusi. Tai reiškia, kad turime tikslingai investuoti į ekonomiką, skatindami inovacijas, atsakingai planuoti išlaidas,“ – sako finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Ekonomika

Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs nuosaikiai ir sparčiau nei Europos Sąjungoje ir euro zonoje: 2016 m. – 2,3 proc., 2017 m. – 2,7 proc., 2018 m. – 2,5 proc., 2019 m. – 2,5 proc.

Įvertinus pirmojo pusmečio ūkio raidos tendencijas, galimą mažesnę užsienio paklausą dėl išaugusio neapibrėžtumo po Brexit bei gerokai prastesnį nei tikėtasi derlių, 2016 m. BVP augimo prognozė, palyginti su skelbtąja kovą, sumažinta 0,2 proc. punkto, 2017 m. - 0,44 proc. punkto, o 2018-2019 m. – po 0,6 proc. punkto.

Atsižvelgdama į tarptautinės aplinkos neapibrėžtumą, Lietuva vidutiniu laikotarpiu turės tęsti atsakingą fiskalinę politiką: neprisiimti finansiškai ir ekonomiškai nepagrįstų įsipareigojimų, mažinti valstybės skolą, kaupti daugiau valstybės finansinių atsargų Rezerviniame (stabilizavimo) fonde. Tarp svarbiausių priemonių – didinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir peržiūrėti mokesčių lengvatas, efektyviau valdyti viešąjį turtą. Taip pat svarbu įgyvendinti socialinį modelį, struktūrines reformas sveikatos ir švietimo srityse.

Lietuvai, mažai ir atvirai ekonomikai, vienas iš veiksmingų būdų didinti ūkio konkurencingumą ir užtikrinti tvarų augimą yra investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei inovacijas. Įvertinus tai, kad 2007–2013 m. ES fondų lėšomis sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, į kurią investuota daugiau kaip 1 mlrd. eurų, būtina užtikrinti efektyvų jos tolesnį naudojimą.

Eksportas

Vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių yra eksportas. Nors Brexit oficialiai dar neprasidėjo, Europoje ir už jos ribų sustiprėjo ekonominis neužtikrintumas, kuris neigiamai veikia verslo ir vartotojų lūkesčius. Atsižvelgusi į šį faktą bei darbo našumo pokyčius, Finansų ministerija vidutiniu laikotarpiu numato santūresnes realaus Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto perspektyvas, nei skelbta šių metų pavasarį. Prognozuojama, kad 2016 m. eksportas augs 4,9 proc., 2017 m. – 2,8 proc., 2018 m. – 3,1 proc., 2019 m. – 3,3 proc.

Eksportuotojams teks prisitaikyti prie pakitusių ekonominių sąlygų, daugiau investuoti į konkurencingumą didinančias priemones bei valiutų rizikos valdymą, mažinti gamybos sąnaudas, didinti veiklos efektyvumą ir gamybos mastus.

Ankstesnė patirtis rodo – net esant ir nepalankioms sąlygoms, Lietuvos įmonės sugeba prisitaikyti ir didinti eksportuojamos produkcijos apimtis. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė (be mineralinių produktų) praėjusiais metais išaugo 3,2 procento.

Santūraus optimizmo dėl eksporto perspektyvų suteikia 2015 m. prasidėjęs Lietuvos eksporto rinkų perorientavimas, kuris sudaro sąlygas vidutiniu laikotarpiu įsitvirtinti ir plėsti eksporto apimtis jau atrastose trečiosiose šalyse, ypač su tomis, kur atsiskaitymai vyksta JAV doleriais.

Nedarbas, darbo užmokestis ir infliacija

Numatoma, kad nedarbas 2016 m. sieks 8,0 proc., 2017 m. – 7,1 proc., 2018 m. – 6,6 proc., o 2019 m. pabaigoje sudarys 6,3 proc.

2016–2019 metais darbo užmokestis sparčiausiai augs privačiame  sektoriuje – tų veiklų, kurios pasižymi aukšta darbo jėgos paklausa ir kurių darbo užmokestis išlieka mažiausias.

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2016 m. priskaičiuotas vidutinis mėnesinis atlyginimas  augs 7,4 proc., t.y. sparčiau nei buvo numatyta pavasarį (5,8 proc.), 2017 m.  – 6,2 proc. (vietoj 6,0 proc.), 2018 m. – 6,1 proc. (nepakito), 2019 m. – 6,3 proc. (vietoj 6,2 proc.)

Vidutinės metinės infliacijos projekcijos nekeičiamos. Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija,  apskaičiuota pagal  SVKI,  2016 m.  sieks 0,7 proc.,  2017 m. – 2,2 proc.,  2018 m. – 2,5 proc., 2019 m. – 2,5 proc.

Detalesnė informacija apie Finansų ministerijos įžvalgas dėl šalies ekonomikos potencialo, darbo rinkos raidos, kainų ir užsienio prekybos pokyčių