Iš Pagrynių vaiduoklių gyvenimo

Pastato viduje smalsuolius pasitinka išgriuvusios sienų pertvaros, išdraskyta elektros instaliacija, šiukšlių „karalystė“ ir smarvė. Girdisi, kaip kažkur laša vanduo. Pasidaro nejauku. Pastaruoju metu panašius vaizdus mes galėjome matyti atidžiau sekdami karo veiksmus Ukrainoje.

Bet čia ne Donecko oro uostas, ir jokio karo čia nebuvo. Šį vaizdą mes matome jau septyniasdešimt metų taikoje gyvenančioje Europos valstybėje, kuri išdidžiai linkusi vadintis „Baltijos ekonominiu tigru“. Paaiškiname, kad šis kaip karo nuniokotu atrodantis objektas – pastatas-vaiduoklis - yra Šilutės žemės ūkio mokyklos buvęs bendrabutis, esantis adresu: Šilutės g. 44, Pagryniuose.

Privatininkas būtų baudžiamas

„Šilokarčema“ ne kartą rašė apie pastatus-vaiduoklius Šilutėje, kurių neprižiūri ir apleidžia juos privatizavę savininkai. Savivaldybė ir valstybės institucijos yra linkusios savo turto neprižiūrinčius savininkus bausti. Šilutės rajono savivaldybės administracijos specialistai mus informavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, nenaudojama ir apleista žemė bei pastatai yra apmokestinami didesniu tarifu. Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, nenaudojamai ir apleistai žemei yra taikomas 3 proc. mokesčio tarifas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto mokesčio įstatymu bei Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, tokiems pastatams yra taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovų teigimu, Valstybinei mokesčių inspekcijai yra perduotas 45 apleistų arba ne pagal paskirtį naudojamų statinių sąrašas, kuriems 2016 metais bus taikomas padidinto dydžio nekilnojamo turto mokesčio tarifas. Namo vaiduoklio, esančio Šilutės g. 44, Pagryniuose, šiame sąraše nebus. Taip yra baudžiami tik privatūs pastatų ir žemės savininkai. Kadangi šis pastatas priklauso valstybės įmonei „Turto bankas“, jokių mokesčių (nei paprastų, nei padidintų) už pastatus ir žemę Savivaldybė negaus.

Dėl neūkiškumo direktoriui skauda širdį

Redakcijai apie apverktiną bendrabučio būklę pranešęs pagryniškis dėl neūkiškumo kaltino Šilutės žemės ūko mokyklos direktorių Algimantą Abromaitį, nes Pagrynių gyventojai vis dar mano, kad minėtasis pastatas priklauso šiai įstaigai. A. Abromaitis „Šilokarčemai“ teigė, kad anksčiau mokykla Pagryniuose turėjusi tris bendrabučius. Viename iš jų gyveno paprasti piliečiai, kurie Lietuvos nepriklausomybės pradžioje šiuos kambarius privatizavo, o likusiuose dviejuose pastatuose buvę mergaičių ir berniukų bendrabučiai. Taupydama lėšas mokyklos administracija mokinius apgyvendino viename pastate, o atsilaisvinusį bendrabutį perdavė tuometei VĮ „Turto fondas“, dabar jau vadinamai VĮ „Turto bankas“.

Kadangi vaiduokliu virtęs pastatas šiuo metu nebepriklauso žemės ūkio mokyklai, net geriausių norų turintis mokyklos direktorius su šiuo pastatu nieko daryti negali. „Jei šio pastato ar jo aplinkos tvarkymui išleisčiau bent eurą, Valstybės kontrolė ir Finansų ministerija mane užtampytų teismuose“, - emocingai kalbėjo mokyklos direktorius.

A. Abromaičio nuomone, šiame bendrabutyje galėtų būti įkurti Savivaldybės socialiniai būstai, tačiau išsamiau apie buvusio bendrabučio pastato panaudojimo galimybes direktorius kalbėti nenorėjo. Esą, kiekvienas turįs dirbti savo darbą.

Savivaldybė interesų nerodo

Ar apleistame pastate galėtų būti įrengti socialiniai būstai, kurių taip trūksta Šilutės rajone? Savivaldybės teigimu, šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia 174 asmenys (šeimos). Praėjusiais metais Šilutės savivaldybė nenupirko nė vieno socialinio būsto, o iki 2020-ųjų ketinama įsigyti ir socialinio būsto poreikiams pritaikyti apie 40 butų. Paprasta aritmetika rodo, kad vidutiniškai įsigyjant po 10 butų per metus (40 būstų - per ketverius metus) ši eilė būtų panaikinta per 17 su puse metų. Žinoma, jei per tą laiką neatsirastų naujų asmenų, kuriems socialinis būstas bus verkiant reikalingas.

„Šilokarčemos“ redakcijai pasidomėjus, ar Šilutės rajono savivaldybės administracija nėra svarsčiusi galimybės perimti savo žinion minėtą pastatą ir jame įrengti socialinius būstus, gavome griežtą ir nelabai aiškų atsakymą (su gramatine klaida): „Savivaldybė nesvarsto įsigyti apleisto bendrabučio“. Savivaldybės administracijos direktorius, savo parašu patvirtinęs specialisto Eugenijaus Bistricko parengtą informaciją, nepateikė argumentų, kodėl Savivaldybės administracijai nerūpi jos gyventojų socialinės problemos.

Iš jau minėto Savivaldybės administracijos redakcijai pateikto rašto aiškėja, kad administracija nėra linkusi „spausti“ valstybės įmonės, kad ji kuo greičiau spręstų apleisto bendrabučio problemą. Į redakcijos klausimą: „Kokių konkrečių veiksmų ėmėsi Savivaldybė dėl apleisto bendrabučio, esančio Pagryniuose, Šilutės g. 44, kuris priklauso VĮ „Turto bankas“, gautas atsakymas pribloškė: „Pastatas buvo perduotas VĮ „Turto bankas“.

Judesys yra, rezultatų nesimato

Namo-vaiduoklio kaimynystėje stovinčiame pastate po truputį verda gyvenimas. Čia bendrabučio patalpas privatizavę gyventojai pagal išgales tvarkosi savo aplinką ir vieningai piktinasi dėl šalia esančio vaiduoklio kaimynystės. Šiame pastate įsikūrusios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Ramioji pušelė“ pirmininkas Artūras Knašas su širdgėla pasakojo, kaip jo akyse buvo niokojamas turtas. „Prie buvusio bendrabučio renkasi asocialūs asmenys, pastatas po truputį griūva, po jį landžioja vaikai. Niekam nėra saugu. Pats mačiau, kaip iš šio namo žmonės vis tempė bet ką, kas panašėjo į metalą“,- mums pasakojo kaimyninio namo bendrijos pirmininkas.

Tik penkerių metų užteko, kad patenkinamos būklės mokyklos bendrabutis pavirstų landyne ir vaiduoklynu, nes už valstybės turtą atsakingoms institucijoms nerūpėjo provincijoje esančio turto likimas.

Telefonu kalbinta valstybės įmonės „Turto bankas“ Nekilnojamojo turto valdymo skyriaus viršininkė Rūta Dailydaitė „Šilokarčemai“ teigė, kad minėtas pastatas yra rengiamas pardavimui - atliekamas turto vertinimas ir formuojamas žemės sklypas. Parengiamieji darbai turėtų būti užbaigti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Beje, įmonės atstovė buvo labai skeptiška dėl to, ar pavyks parduoti minėtą pastatą. „Tokių bendrabučių Lietuvoje - labai daug ir juos parduoti yra labai sudėtinga. Mažuose miesteliuose ir kaimuose apleisti pastatai didelės paklausos neturi“ ,- sakė R. Dailydaitė.

Ko gero, galime skeptiškai vertinti net ir tokius mažai optimistinius „Turto banko“ atstovės pažadus. Kaimynystėje esančios bendrijos „Ramioji pušelė“ pirmininkas Šilutės rajono savivaldybės administracijoje dar 2014 metais domėjosi dėl minėtojo pastato likimo ir gavo tokį pat atsakymą. VĮ „Turto bankas“ jau 2014 metų spalio 24 dieną savo rašte teigė esą formuojamas žemės sklypas ir pastatas rengiamas pardavimui. Jei per dvejus metus procesas nepajudėjo iš vietos, ar gali jis būti užbaigtas taip greitai, iki Naujųjų metų?