Karas prieš vilkus – patrankomis, ministerijai juos globojant

Už vilkų padarytą žalą – simbolinės kompensacijos

Iš tiesų, vilkams nėra sienų nei tarp valstybių, nei tarp rajonų. Rambyno medžiotojų klubo pirmininkas Zenonas Komskis pasakojo neseniai Barziūnų kaime (Vilkyškių sen.) iš medžioklės bokštelio du vakarus matęs netoliese slampinėjantį vilką. Palumpiuose apie 5 valandą ryto Tadas Andriuška pastebėjo iškart du pilkius. Šereitlaukio kaime gyvenantis „Santakos“ medžiotojų klubo narys Kęstutis Blanka matė lūšį, deja, šių žvėrių šaudyti negalima.

Pasak Z. Komskio, žemės ūkio bendrovėje „Piktupėnai“ vilkai įsisuko į galvijų bandą. Nukentėjo dvi telyčios – vieną teko išvežti į skerdyklą, kita buvo mažiau apdraskyta, ji gydoma. Dabar šioje bendrovėje naktimis budi daugiau sargų, piemenų ir taip gyvuliai apsaugomi nuo vilkų aštrių dantų.

Sodiečiai turi įsigiję patrankas, kurių šūviais atbaidomi vilkai. Žukų kaimo ūkininkas Tonis Dargelis iš patrankos vakarais šaudo gąsdindamas ir vilkus, ir šernus. Bet tų šūvių turbūt nebuvo girdėti Nausėdų kaimo pievoje, kur ganosi Zigmo Trijonio galvijai. Šis ūkininkas ryte rado sudraskytą vieną veršelį, o kitas dingo.

Pagėgių savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė gamtosaugai ir paminklosaugai Kristina Vaizgėlienė „Šilokarčemai“ sakė, kad jau paskaičiuota žalos atlyginimo suma. Metų pabaigoje už du veršelius Z. Trijoniui bus išmokėta 216,97 Eur.

„Šilokarčemoje“ jau rašėme, kaip gegužės 4-osios rytą Keleriškių kaimo (Vilkyškių sen.) ūkininkė Laima Aleknavičienė rado tris avis papjautas, o vieną – sužalotą. Jai apskaičiuota žalos atlyginimo suma – 449,6 Eur.

Rugpjūtį vilkai pasidarbavo ir Piktupėnų kaimynystėje, Žygaičių seniūnijoje (Tauragės r.), kur sudraskytos trys didelės telyčios, svėrusios po 600-700 kilogramų. Ten pat vilkai „paskerdė“ ir ūkininko Alvydo Merkelio 800 kg karvę.

Pernai po vieną vilką nušovė Žukų ir Vilkyškių medžiotojų klubų medžiotojai. Šiemet vilkų medžioklės sezonas dar neprasidėjęs. Vilkai šiuo metu jau mokina savo vaikus medžioti, todėl gyvuliai dažniau sudraskomi arba sužalojami.

Piktinasi ir ūkininkai, ir medžiotojai

Aplinkos ministerijos nenoru mažinti vilkų skaičių piktinasi ir ūkininkai, ir medžiotojai. Vieni dėl to, kad vilkai „skerdžia“ jų gyvulius, kiti – labai mažu vilkų sumedžiojimo limitu. O tie pilkiai Lietuvoje ir toliau siautėja – beveik kasdien fiksuojami vis nauji ūkininkų gyvulių sudraskymo atvejai, komisijos rašo aktus, mokamos kompensacijos. Tačiau Aplinkos ministerija mūru stoja už vilkus siūlydama ūkininkams ganyklas apsitverti 1,5 metro ar dar aukštesnėmis tvoromis. Paaiškėjo, kad ministerija net neturi visų duomenų nei apie vilkų daromą žalą, nei apie tikras išmokėtų kompensacijų sumas. Štai todėl valdininkų priimami sprendimai dažniausiai piktina ūkininkus ir prasilenkia su akivaizdžia realybe.

Aplinkos ministerijos pranešime tik teigiama, jog dėl vilkų papjautų naminių gyvulių ūkininkai patiria nemažai žalos. O kadangi Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, šie žvėrys priskirti saugomoms rūšims, džiūgaujama, kad ši žala yra kompensuojama.

Yra nustatyta tvarka, kad vilkų padarytą žalą atlygina savivaldybė pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytą tvarką. Ūkininkai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi pranešti savo seniūnijai apie patirtą žalą ir paprašyti ją įvertinti bei atlyginti. Gavęs tokį pranešimą seniūnas privalo tą pačią dieną informuoti medžioklės plotų naudotoją ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai reikia daugiau laiko jos dydžiui nustatyti. Žalą apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką.

Aplinkos ministerija taip pat primena savivaldybėms, kad išimtiniais atvejais, kai vilkų daroma žala yra labai didelė, jos gali prašyti Aplinkos apsaugos agentūros išduoti specialų leidimą paimti iš gamtos (sumedžioti) šiuos žvėris dar neprasidėjus nustatytam jų medžioklės laikui ten, kur tai būtina. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15-ąją ir tęsiasi iki balandžio 1 dienos.

Vilkų daroma žala būtų gerokai mažesnė, jeigu visi ūkininkai reikiamai pasirūpintų savo gyvulių apsauga. Pasak aplinkosaugininkų, nesaugoma avis – lengvas grobis vilkui. Naktį avys ir veršeliai turėtų būti laikomi tvartuose, o galvijai suginti į saugius aptvarus. Šiuose įrengus specialias tvoras, elektrinius piemenis ir signalizacijos sistemas, pavojus gerokai sumažėtų. Tokias priemones plačiai taiko Prancūzija, Slovakija, Lenkija ir kitos Europos valstybės.

Bet, pasirodo, naudos iš to, kai pernai ministerija leido sumedžioti daugiau vilkų, nedaug. Pagėgių savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis piktinosi: „Pas mus leido sumedžioti papildomai du vilkus, keletą – Šilalės rajone, du ar tris - Klaipėdos rajone. Usėnų medžiotojai pastebėjo penkis vilkus, tai kas iš to, jei nušauti jų niekas neleidžia... Kai rudenį pasirodo įsakymas, kad jau galima medžioti vilkus, per dvi ar tris dienas jau būna nušautas leidžiamas jų skaičius, nes vilkų kiekis miškuose yra didelis“.

Pasak A. Uselio, galima teigti, kad vilkų kiekis jau yra peržengęs visas ribas. „Žinome, kad rudenį vilkai pradeda savo palikuonis mokyti medžioti, pjauna gyvulius. Pernai rudenį Pageldynių kaime buvo papjautos kelios ožkos, o kadangi buvo neženklintos, jų savininkas jokios pagalbos nesulaukė. Du veršius vilkai papjovė Vilkyškiuose. Plaškių kaime vilkai apdraskė ūkininko Vaido Arnašiaus telyčias“, - pasakojo A. Uselis.

O kompensacijos, pasak A. Uselio, padengia tik pusę gyvulio rinkos kainos.