Galvojantys apie būsto paskolą turėtų suklusti: kitąmet planuojamos naujovės

Dalis pasiūlymų, kurie turėtų būti įtvirtinti įstatyme, jau praktikuojami bankų suteikiant paskolas, tačiau kartu norima paskolas teikiančioms kredito įstaigoms įvesti ir daugiau apribojimų.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus svarstomi Finansų ministerijos ir Lietuvos banko paruošti įstatymų pakeitimai, kurie keis šiuo metu galiojančią būsto paskolų suteikimo tvarką.

Pakeitimai pateikti Vyriausybei ir jai pritarus bus svarstomi Seime siekiant įgyvendinti dar 2014 m. pradžioje priimtai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo aiškiai detalizuoti fiksuotosios ir kintamosios būsto paskolos palūkanų normos apibrėžimą. Nurodoma, kad fiksuotąja kredito palūkanų norma galėtų būti laikoma tik tokia palūkanų norma, kuri nėra keičiama visą kredito sutarties laikotarpį. Kintamoji kredito palūkanų norma – ta, kuri reguliariai arba kredito sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis gali būti keičiama.

Taip pat numatoma drausti kredito įstaigoms iš vartotojo reikalauti paskolos sutartį sudaryti tik kartu su kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Paskolą leidžiama sieti tik su įkeisto turto draudimu, tačiau klientas galės pats pasirinkti draudiką.

Kartu norima įstatymu įtvirtinti du laikotarpius: 30 dienų apsvarstymo laikotarpį iki kredito sutarties sudarymo ir 14 dienų laikotarpį nuo kredito sutarties sudarymo, per kurį galima sudarytos kredito sutarties atsisakyti.

Kaip teigiama ministerijos ir Lietuvos banko pateiktame aiškinime, dabar kredito įstaigos potencialiems paskolų gavėjams suteikia 30-60 dienų apsvarstymo laikotarpį.

Naujais pakeitimais norima supaprastinti išankstinį kredito grąžinimą. Siūloma riboti kompensacijos, mokamos kredito davėjui dydį.

Taip pat norima riboti atvejus, kai kredito įstaiga gali reikalauti iš kredito gavėjo apmokėti turto vertinimo išlaidas, uždrausti reikalauti papildomo įkeitimo, jei nekilnojamojo turto vertė sumažėja ne dėl kredito gavėjo kaltės.

Bus bandoma įtvirtinti ir „kredito atostogų“ galimybė iki trijų mėnesių, kurių metu paskolos turėtojas galės nemokėti paskolos dalies, tačiau turės mokėti priskaičiuotas palūkanas. Ši nuostata siūloma atsižvelgiant pagal dabar galiojančią praktiką bankų.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo įvesti prievolę kredito davėjui detaliai ir tinkamai įvertinti kredito gavėjo kreditingumą ir atsakyti už netinkamą įvertinimą.

Kaip viena kredito įstaigas drausminanti priemonė įvardijama nuostata, kad jei kredito davėjas ne dėl savo kaltės netinkamai įvertins kredito gavėjo kreditingumą, kredito gavėjui pavėluotai mokant įmokas, jo padėtis būtų palengvinama ir jis neturėtų kredito davėjui mokėti netesybų ir kitų kredito sutartyje nustatytų mokėjimų.

Vyriausybei ir Seimui pritarus pakeitimams kredito siūloma numatyti kompensacijos kredito įstaigai dydžio apribojimą.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas taip pat pastebi, kad kredito įstaigų šiuo metu taikomos baudos už išankstinį grąžinimą yra pakankamai didelės ir taip vartotojas yra pririšamas prie konkretaus paskolos teikėjo, o galimybės išmokėti paskolą palankesnėmis sąlygomis apribojamos. Būtent dėl to numatoma įvesti maksimalią išankstinio grąžinimo mokesčio ribą – projekte siūloma, kad ji negalės viršyti 3 proc. anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos.

Vyriausybė turės svarstyti, ar pritarti pakeitimuose numatytam netesybų, mokamų iki kredito sutarties nutraukimo, dydžio apribojimui, kuris nustatomas iki 0,05 proc. pradelsto sumokėti sumos už kiekvieną praleistą dieną.

Teigiama, kad tokia riba siūloma atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką.

Norima nustatyti, kad jokios kitos netesybos ar mokėjimai už įsipareigojimų nevykdymą klientui negali būti taikomi.

Numatoma, kad naujovės įsigalios nuo kitų metų liepos 1 d.

S. Kropas: nuostatos pakankamai griežtos ir per plačiai interpretuojamos

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigė, kad Finansų ministerijos ir Lietuvos banko ES direktyvos interpretavimas yra per platus.

Pasak jo, bandant perkelti direktyvą, kuri skirta tik gyvenamojo nekilnojamojo turto paskoloms, Lietuvoje norima įteisinti reikalavimus bankams teikiant paskolas visam nekilnojamajam turtui.

„Pagrindinis dalykas, dėl kurio mūsų nuomonės išsiskyrė, tai išplėstinis direktyvos interpretavimas ir griežtesnis sureguliavimas negyvenamosios paskirties objektų įsigijimo kreditavimo.

Direktyva numato tik būsto, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto reglamentavimą, o dabar tos pačios nuostatos pakankamai giežtos ir detalios taikomos ir visam nekilnojamajam turtui, pavyzdžiui, gamybinėms, administracinėms patalpoms“, – kalbėjo komercinius bankus vienijančios organizacijos atstovas.

S. Kropas teigė, kad asociacijos nuomone toks ribojimas suvaržys daug klientų, nes ne visi skolinasi tik būstui – kitiems nekilnojamojo turto paskolų reikia trumpesniam laikotarpiui, ateities verslui.

„Todėl manytume, kad nėra prasmės taip griežtai reguliuoti nekilnojamojo turto kreditavimo“, – pridėjo jis.

Pasak S. Kropo, kartu su nekilnojamojo turto vystytojais bus bandoma teikti Seimo komitetams pasiūlymus, kad šie atsižvelgtų svarstant pakeitimus Seime į verslo atstovų nuomonę.