Vakarai trumpina darbo dienas, Lietuva – atostogas

2016-09-20, Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt

Sumažėjęs atostogų dienų skaičius gali sumažinti ir darbuotojų motyvaciją, be to, tikrai nepadidins darbuotojų ir įmonių produktyvumo, sako verslo psichologė Beartičė Kaziliūnaitė. Ji pastebi, kad kai kurių šalių jau praktikuojama arba svarstoma įvesti keturių dienų darbo savaitė kaip tik galėtų padidinti motyvaciją ir nesumažinti produktyvumo.

Nuo kitų metų pradžios įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, keisis kasmetinių ir kitų atostogų suteikimo tvarka. Daugeliui žmonių atostogų dienų sumažės, o iki šių metų pabaigos darbuotojų sukauptos ir nepanaudotos atostogos bus perskaičiuotos.

Nuo 2017 m. pradžios kasmetinės atostogos, į kurias darbuotojas teisę įgijo anksčiau, bus suteikiamos darbo dienomis: už kiekvienas 7 kalendorines – 5 darbo dienos kasmetinių atostogų. Taigi, pavyzdžiui, jei darbuotojas 2016 m. pabaigoje bus neišnaudojęs 10 kalendorinių dienų atostogų, po Naujųjų jam bus galima prašyti 7 darbo dienų atostogų.

Verslo psichologė Beatričė Kaziliūnaitė sako, kad sumažėjęs atostogų dienų skaičius vargiai gali padidinti produktyvumą, nes nepailsėjusio ir pailsėjusio žmogau darbo kokybė tikrai labai skiriasi. Be to, pasak pašnekovės, trumpesnės  atostogos ir trumpesnis poilsis gali neigiamai paveikti žmogaus  motyvaciją.

Ne atostogų, o darbo savaitės trumpinimas didintų produktyvumą?

Lietuviai dirba penkias dienas per savaitę, 40 darbo valandų, o vidutinis jų metinis atlyginimas yra 9,3 tūkst. eurų. Nyderlandai yra viena tų šalių, kur keturių darbo dienų savaitė yra taikoma didelėje dalyje įmonių. Šalies gyventojai dirba vidutiniškai 29 valandas per savaitę, o vidutinis jų metinis atlyginimas, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, siekia 46 tūkst. eurų.

Prie šešių darbo valandų pereinančioje Švedijoje darbuotojai vidutiniškai per metus uždirba 41 tūkst. eurų. Danijos darbuotojai dirba vidutiniškai 33 valandas per savaitę, turi teisę į mažiausiai penkias savaites kasmetinių atostogų, o vidutinis metinis atlyginimas Danijoje siekia 57 tūkst. eurų.

Keturių darbo dienų savaitės entuziastų teigimu, penkios darbo ir dvi poilsio dienos – atgyvenęs, neproduktyvus ir labai nuobodus XX a. darbo režimas, tikęs Didžiosios depresijos laikais. Absurdiška galvoti, kad žmogus gali susikurti darbo ir gyvenimo pusiausvyrą, kai ji dalijama penkių ir dviejų dienų santykiu, rašo theguardian.com.

Teigiama, kad ilga darbo savaitė didina širdies smūgių, streso ir protinių ligų tikimybę, o dirbdami keturias dienas per savaitę žmonės kur kas energingiau gali atlikti savo darbus. Be to, kaip rašo theguardian.com, keturių darbo dienų savaitė yra naudinga ekonomiškai, nes dėl to sukuriama daugiau darbo vietų.

Keturių darbo dienų savaitės skeptikai teigia, kad dėl tokio koncentruoto darbo režimo, kai, pavyzdžiui, per dieną tenka dirbti 10 valandų, pasekmės gali būti žalingos sveikatai. Pažymima, kad toks darbo režimas ilgainiui kelia didesnį stresą, gali išsivystyti lėtinis nuovargis. Dėl įtempto darbo grafiko padidėja įvairių ligų rizika, rašo cnn.com.

Trumpesnė darbo savaitė teigiamai paveiktų ne visus

B. Kaziliūnaitė pažymi, kad, sutrumpėjus darbo savaitei, suveiktų dėsnis, kai turėdamas mažiau laiko vis tiek spėji atlikti tiek pat užduočių, nes ribotas laikas mobilizuoja.

„Turėdamas mažiau laiko, žmogus sugeba per jį atlikti užduotis, nes labiau susitelkia, suplanuoja darbus ir mažiau laiko švaisto kavos gėrimui ar kitai pašalinei veiklai.

Kita vertus, jei vieną papildomą laisvą dieną darbuotojas gali skirti saviugdai, kažkokiems mokymams, jis gali tapti netgi naudingesnis organizacijai“, – kalba pašnekovė.

Psichologė pažymi, kad net jei darbuotojas papildomą laisvą dieną skirs ne saviugdai, o laikui su šeima, poilsiui, tai taip pat turės teigiamos įtakos ir jo darbo kokybei, nes jis bus laimingesnis, gyvenimo ir darbo pusiausvyra taps  sveikesnė.

„Tyrimai rodo, kad jei žmogus yra patenkintas savo asmeniniu gyvenimu, jis pozityviau žiūri ir į darbą. Be to, jei žmogus turės papildomą dieną susitvarkyti savo reikalams, jam nereikės vis atsitraukti nuo darbų ir reikalus tvarkyti darbo metu“, – teigia B. Kaziliūnaitė.

Tiesa, nors psichologiškai keturios, o ne penkios darbo dienos turi daugiau privalumų, ekonomine prasme tai galbūt ne visais atvejais yra geriau, sako B. Kaziliūnaitė. Pasak psichologės, gamybos įmonėse, aptarnavimo sektoriuje, tikėtina, reikalingos penkios darbo dienos. Tačiau kai kuriose srityse keturių darbo dienų savaitė tikrai išeitų į naudą. 

Savo ruožtu verslo psichologė Laura Rimkutė sako, kad jei žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra patenkintas savo darbu, papildomas laisvadienis jo pernelyg nemotyvuos ir produktyvumo nedidins.

„Sutrumpėjusi darbo savaitė didelės įtakos neturės, jei žmogus į darbą eina be didelio noro ir viskas, ko jis laukia, yra savaitgalis. Tuomet trumpesnė darbo savaitė tiesiog atrodo kaip išsigelbėjimas, tačiau teigiamos įtakos darbingumui neturi. 

Produktyvumas labai priklauso nuo to, kiek žmogus mėgsta savo darbą, todėl jeigu jis nėra visiškai patenkintas savo darbu, vargu ar papildoma laisva diena padės labiau mėgti darbą ir energingiau jį atlikti“, – kalba L. Rimkutė.