Nesvetinga Šilutės turgavietė

Telšiuose gyvenanti Zita S. pasakojo, kad atvažiavo į Šilutę pas giminaičius, nes vyko laidotuvės. Po laidotuvių nusiraminusi, pailsėjusi pasakė giminaitei: „Diena saulėta, puiki, einam pasivaikščioti po Šilutę. Jūsų miestas gražus, daug medžių, kitokie pastatai – vokiško stiliaus“.

Vaikščiojo moterys po Šilutę ir džiaugėsi. Zita sumanė užsukti į turgų, nes ji mėgsta ten apžiūrėti vaisius, daržoves, sužinoti kainas, pagirti pardavėjas, palinkėti joms sėkmės prekyboje.

„Žiūriu, ant vieno didžiulio pastato, panašaus į angarą, užrašyta: „Turgaus urmas“, - prisiminė Zita. – Palipusios laipteliais atsidūrėme erdvioje patalpoje, kur pilna įvairių prekių. Pamačiau ir vaistų skyrių. Na, galvoju, pažiūrėsiu, ko čia yra. Išsirinkau dvi pakuotes tepaliukų. Išsitraukiau savo didelę raudoną piniginę, sumokėjau už vaistus. Piniginę ir tepaliukus sudėjau į rankinę ir ją užsegiau. Tuo metu prie prekystalio buvo gal kokios penkios ar šešios garbaus amžiaus, padoriai atrodančios moteriškaitės. Nė vieno jaunuolio ar vyriškio aplink nebuvo. Bet aš jutau, kaip mane kažkas prispaudė prie bufeto. Pasimuisčiau ir išsilaisvinusi nuėjau į kitą skyrių. Giminaitė nusipirko pigesnio aliejaus, elektros lemputę. Ten nebuvo nė vieno žmogaus, pardavėjas nuobodžiavo. O aš vėl nuėjau prie vaistų prekystalio. Norėjau dar nusipirkti kremo. Bet žiūriu, atsegta rankinė, o mano raudonos rankinės – nė kvapo“.

Tada Zita pardavėjoms pasakė, kad ką tik pavogė jos piniginę. Šią situaciją aptarinėjo su pardavėjomis. Pirkėjų nebebuvo. Zita pardavėjoms tik tiek tepasakė: „Vaistų nuo žioplumo ir neatsargumo negalėjau čia nusipirkti“.

„Nusprendžiau papasakoti tą atsitikimą, jog visi šilutiškiai žinotų, kad jūsų turguje jau yra įsiveisęs „vagilių virusas“, - rašė laiške redakcijai telšiškė Zita. – Todėl būkite atidūs turguje, nors aplink vaikščiotų pagyvenusios, padorios moteriškės ar koks simpatiškas ponas. Mano piniginėje buvo vidutinė sumelė eurų ir truputį užsienio valiutos. Taip pat - visų parduotuvių ir vaistinių nuolaidų kortelės, kurios man, kaip pensininkei, labai svarbios. Buvo ir įvairių smulkmenų – laimės bei apsaugos talismanų. Trys kinų pinigėliai su skylutėmis ir surišti raudonu kaspinėliu. Deja, šie talismanai nepadėjo. Bet ta piniginė yra „pakrauta“ energija, kuri vagilei neatneš nei naudos, nei laimės, o viskas sugrįš bumerangu. Todėl laikausi patarlės: „Nesidžiauk radęs ar pavogęs ir neverkšlenk praradęs“.

Zita teigė, kad giminaičiai žada nupirkti jai bilietą grįžti namo į Telšius, įdėti daržovių, vaisių. Kad nenumirtų iš bado, kol gaus pensiją.