ES lėšų įtaka gyvenimo kokybei: daugiausia pokyčių regionuose, kurie turi aiškias strategines kryptis

Vertinimo duomenimis, nuo 2007 m. iki 2014 m. gyvenimo kokybės indeksas labiausiai augo Akmenės raj. (28,6 proc.), Druskininkų (25,1 proc.), Joniškio raj. (25 proc.), Ignalinos raj. (24,5 proc.), Birštono (24 proc.) savivaldybėse. Aukščiausi rodikliai išliko Vilniaus, Neringos, Klaipėdos, Kauno, Elektrėnų, Panevėžio ir Birštono savivaldybėse.

Tuo pat metu septyniolikoje savivaldybių šis indeksas pablogėjo, o labiausiai Kalvarijos (24,1 proc.), Visagino (19,6 proc.), Mažeikių raj. (16 proc.) ir Šalčininkų raj. (15,3 proc.) savivaldybėse.

„ES investicijos turi svarbią įtaką žmonių gyvenimo kokybei, tačiau vien jų nepakanka, kad būtų užtikrinta tolygi šalies socialinė ir ekonominė plėtra, nes pastebimi ir ilgalaikiai pokyčiai vyksta ne dėl investuotų lėšų kiekio, o dėl efektyvių projektų. Akivaizdu, kad Lietuvos regionai, pasirinkę kryptingas ir aiškias strategijas, gerokai sėkmingiau investavo ES lėšas ir pasiekė reikšmingų pokyčių, gerindami žmonių gyvenimą“, – komentuoja vertinimo išvadas finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Pavyzdžiui, Akmenės raj., Šiaulių raj., Ignalinos raj. ar Druskininkų savivaldybėse ES lėšų investuota santykinai daug – atitinkamai 698, 968, 1126 ir 1308 eurai vienam gyventojui pagal gyvenimo kokybei skirtas priemones, o siekiamas rodiklis kiekvienoje per 7 metus augo daugiau nei 10 procentų. Tuo tarpu Alytaus m., Visagino, Mažeikių raj. savivaldybėse ES lėšų investuota panašiai – atitinkamai 894, 872, 846 eurai vienam gyventojui, tačiau ten gyvenimo kokybė tuo pačiu periodu pablogėjo.

„Investicijos efektyvios tuomet, kai regionas turi aiškias prioritetines plėtros kryptis ir vykdo į jas orientuotus projektus ne tik ES fondų pinigais, bet ir pasitelkdamas kitas nacionalines ar privačias lėšas. Tinkamas pavyzdys – Birštono, Druskininkų kurortų savivaldybės, kurios nusistatė regiono specifiką atitinkančias tinkamas kryptis. Deja, kai kuriose kitose vietovėse buvo identifikuotos ne pačios aktualiausios problemos, pasirinkti regiono išskirtinumo neatspindintys prioritetai, o alternatyvos nebūdavo išsamiai nagrinėjamos, todėl ir rezultatai toli nuo pavyzdinių“, – konstatavo finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Tyrimo duomenimis, ES fondų investicijos didžiausią įtaką turi verslo konkurencingumo, viešosios infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos kokybės, materialinių gyvenimo sąlygų pokyčiams.

Daugiau informacijos:

Į atliktą vertinimą buvo įtraukti 103 miestuose ir 34 miesteliuose įgyvendinti daugiau kaip 5300 projektų, iš kurių – apie 3600 finansuoti pagal 35 gyvenimo kokybei gerinti skirtas 2007–2013 metų veiksmų programų priemones, likę 1700 – pagal gyvenimo kokybei gerinti skirtas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones. Bendros 2007-2013 m. laikotarpio tam tikslui skirtos ES investicijos miestuose ir miesteliuose sudarė 1,5 mlrd. eurų.