Suteikti žemdirbiams finansinę paramą – galimybės nėra

Derliaus kiekis ir kokybė labai sumažėjo

Žemdirbiai, kurie specializuojasi įvairiose augalininkystės šakose, pastarosiomis, po ilgo lietingo laikotarpio buvusiomis saulėtomis dienomis stengiasi nuiminėti likusį derlių, kuris jau yra tik pašarinis ir gerokai mažesnis, nei buvo galima tikėtis.

Šilutės rajono savivaldybės administracija gavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus kreipimąsi dėl liepos-rugpjūčio mėnesiais iškritusio gausaus kritulių kiekio. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties duomenis, liepą iškrito 87,1 mm kritulių, klimatinė norma – 70 mm., nuo rugpjūčio 1 iki 20 dienos iškrito 173,8 mm kritulių, klimatinė norma -59 mm.  Dėl pakitusių oro sąlygų, jų nepastovumo nuimamo derliaus kiekis ir kokybė labai sumažėjo. Perdirbimo įmonės nenori  supirkti nekokybiško derliaus. Dėl to ūkininkai netenka ir dalies pajamų. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis prašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rasti galimybę nors iš dalies kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius. Rugsėjo 12 dieną gautas atsakymas iš LR žemės  ūkio ministerijos. Ji Ministro Pirmininko pavedimu, įformintu Vyriausybės kanclerio rezoliucija, išnagrinėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus kreipimąsi.

„Įvertinant tai, kad dėl nepalankių klimato reiškinių pastaruoju metu ūkininkai vis dažniau susiduria su padidėjusia ekonomine ir aplinkos rizika, ūkininkams, apdraudusiems pasėlius ir augalus nuo tokių stichinių reiškinių, kaip sausra, kruša, liūtis, audra, iššalimas, kompensuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų iki 50 procentų draudimo įmokų. Lietuvos teisės aktai sudaro sąlygas gauti draudimo įmokų kompensacijas pasėlius ir augalus apdraudus bet kurioje privačioje draudimo įmonėje. Siekiant bent iš dalies padėti žemdirbiams dėl didesnio nei įprastai iškritusio kritulių kiekio nukentėjus žemės ūkio augalų derliui, bus paankstintas ES tiesioginių išmokų dalies mokėjimas“, - rašo ministrė. Ji teigia, kad aptarti šiųmečio derliaus grūdų supirkimo aktualijas į Žemės ūkio ministeriją buvo pakviesti  grūdų augintojų ir grūdų supirkėjų interesams atstovaujančių organizacijų  bei didžiausių grūdų supirkėjų atstovai. Tartasi, kad grūdų supirkimo įmonės supratingai įvertintų žemdirbiams iškilusias problemas tiek nuimant, tiek parduodant išaugintą šiųmetinį grūdų derlių ir nežlugdytų savo potencialių partnerių taikydamos sankcijas už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus.

Atsakymas labai „guodžia“

Ministerija kreipėsi ir į Lietuvos bankų asociaciją. Prašė jos tarpininkauti, kad komerciniai bankai ar kredito unijos sudarytų žemdirbiams galimybę derėtis su kreditavimo įmonėmis dėl galimų paskolų gražinimo terminų pratęsimo kuo palankesnėmis sąlygomis.

Dėl javapjūtės metu vyravusių lietingų orų skelbti šalyje ekstremalios situacijos nenumatoma. „Suteikti žemdirbiams finansinę paramą iš Žemės ūkio ministerijai skirtų 2016 metų biudžeto asignavimų neturime galimybės“, - tvirtino ministrė.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis sakė, kad gerai, jog ministerija bent kažkiek stengiasi padėti – kalbasi su bankais, grūdų supirkėjais, kitomis institucijomis. Jis neabejoja, jog būtų visiems žemdirbiams geriau, jei surastų lėšų paramai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas teigė, kad iš ministerijos gautas atsakymas labai „guodžia“ žemdirbius.

„Tiesiog eilinį kartą nebuvome išgirsti. Ūkininkai jaučiasi nuskriausti. Jaučiama diskriminacija. Kai pieno sektoriuje buvo sunkmetis, kuris ir dabar dar yra, pasiekta, kad kainos nuo rugsėjo būtų keliamos. Dabar surašė guodžiantį raštą, kad reikėjo draustis. Mes esame nukentėję nuo lietaus padarinių, o ne škvalų ar dar kažko. Tokių sąlygų jokia draudimo kompanija netaiko. Jei nėra tokios sąlygos, kaip ūkininką priversi draustis?“,- teigė K. Andrijauskas. Jis neslėpė, kad šiandien žmonės labai nusivylę, nebežino, kaip iš užklupusių bėdų išsisukti, nes turi didžiulius įsipareigojimus. Pirmininkas sakė, kad planuojama šiuo klausimu rinktis ir kalbėtis su ūkininkais, tačiau apgailestauja, kad jiems nieko guodžiančio neturi pasakyti.