Ūkininkai Rima ir Aloyzas Raukčiai dirba ir valandų neskaičiuoja

Diena baigiasi sutemus

Minėtame konkurse II vietos laimėtojai nėra naujokai. Prieš keletą metų Raukčių ūkis buvo užėmęs trečią vietą.

Grabupiuose šeima apsigyveno nuo 2010 metų. Iki tol į ūkį kasdien važinėdavo iš Šilutės. Jų diena prasideda  ketvirtą valandą ryto, o baigiasi sutemus. „Miegoti einame kaip Dievas duoda. Darbuojamės, kol matosi. Šiaip stengiamės į namus grįžti pasižiūrėti vakarinių žinių, bet ne visada tai pavyksta“, - atviravo šeimos galva.

Tik įdėję daug triūso jiedu sukūrė sodybą. Kurioje išpuoselėta aplinka džiugina ne tik jų, bet ir pravažiuojančių pro šalį žmonių širdis. Kiekvienas augalas, akmuo ar kita kompozicija – pasodinta, padėta, sukurta pačių rankomis. Čia harmoniją kuria ir akmenų, metalo ir gėlių, krūmų kompozicijos. Viską derinant, sukurta  pusiausvyra tarp kieto, šiurkštaus akmens, metalo griežtumo ir švelnių augalų linijų.

Šeimininkai sako, kad aplinka reikalauja daug priežiūros. Ja reikia nuolatos rūpintis. Pašnekovai įsitikinę - užtenka bent šiek tiek atsipalaiduoti, apleisti, ir viskas kaip mat pasikeis.

Grabupiai – Žemaičių Naumiesčio profesinę technikos mokyklą baigusio Aloyzo tėviškė. O konditerės specialybę įsigijusi Rima yra kilusi iš Laukstėnų. Sutuoktiniai stengiasi, kad jų sūnus susikurtų tvirtą pagrindą po kojomis. Todėl vyresnysis Modestas jau baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Marius vis dar kremta viešojo administravimo mokslus Klaipėdos universitete. Kuris iš atžalų perims ūkį, dar neaišku. Abu jie jame mielai darbuojasi, turi traktorininkų teises.

Pavaduoja vaikai

Aloyzas ir Rima dirba apie 200 ha žemės. Pusę nuomoja, pusę turi nuosavos. Daugiausia ploto užima pievos. Sėja jie ir rugius, kvietrugius, avižas, mišinį. Jų tiek, kiek reikia pašarui.

Džiaugėsi ūkininkai – lietus daug žalos nepridarė, nors apie 3 hektarai vasarojaus liko nenupjauta.
Laiko 130 galvijų. Iš jų - 46 pieninės karvės ir 7 žindenės. Turi jie holšteinų, lietuviškų juodmargių ir nykstančių šėmųjų galvijų veislių.

Atvestus buliukus Raukčiai parduoda, o telyčias laiko bandai. Skersti savo gyvulių nebando. Pasak Aloyzo, savo veršelio mėsa jiems tiesiog nesivalgo.

Pieną Raukčiai parduoda „Žemaitijos pienui“. Už kilogramą gauna po 18 centų. Pienas tiriamas kasdien, todėl jis yra itin kokybiškas. 2011 metais ūkis įvertintas kaip geriausias pieno ūkis. Jam  „Žemaitijos pienas“ įteikė bendrovės diplomą.

Raukčiai samdomų darbuotojų neturi. Tėvus mielai pavaduoja vaikai. Todėl daug problemų nekyla, kai jiems reikia kur nors išvykti.

Rima džiaugiasi, kad jos vyras auksarankis – gali bet kokią techniką išardyti iki paskutinio varžtelio ir surinkti iš naujo. Todėl sugedus inventoriui ar įrenginiui, problemų nekyla. Viską sutvarko pats Aloyzas.

„Dirbi ir valandų neskaičiuoji“, - neslėpė Rima ir Aloyzas. Pora džiaugiasi ne tik sukurta gerove, bet ir gerais kaimynais, kurie visuomet atskuba į pagalbą iš ganyklos pabėgus raguočiui.