Žvejoti ant ledo – tik su smaigais
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, jau užšalo mažieji vandens telkiniai šalies rytų ir šiaurės rytų rajonuose. Per keletą dienų ledu pasidengs daugelis ežerų visoje Lietuvoje. Aplinkos ministerija primena žūklės ant ledo taisykles ir ragina elgtis atsakingai.
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatyta prievolė žvejams mėgėjams žvejojant ant ledo turėti smaigus. Juos privalo turėti visi žvejai, žvejojantys ant ledo, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių. Neturintys smaigų ir ant ledo žvejojantys žvejai įspėjami arba baudžiami nuo 25 Lt iki 200 Lt dydžio bauda.
Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais operatyviai pasinaudoti. Dažniausiai žvejai juos nešiojasi pasikabinę ant kaklo. Smaigus galima įsigyti žūklės prekių parduotuvėse arba pasidaryti (panaudojant du atsuktuvus, ylas ar kt.).
Be smaigų žvejams rekomenduojama turėti virvę arba bent šaliką, kurį nelaimės atveju galima panaudoti kaip virvę.
Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tam, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.
Tvirtas ledas turi mėlyną arba žalią atspalvį. Matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai. Netvirtas ledas susidaro arti krūmų, medžių, nendrių ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.
Prieš einant ant ledo dera apsidairyti, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, reikėtų eiti tuo takeliu, nes tai jau išbandytas kelias. Pirmą ledą patogiausia tikrinti su peikena. Jei po vieno stipraus smūgio ledas pramušamas, toliau geriau neiti.
Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.
Įlūžus svarbiausia nepasiduoti panikai ir neprarasti savitvardos. Ropštis ant ledo reikia į tą pusę, iš kur atėjote. Tam, kad padidėtų atramos plotas, ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas. Užšliaužus ant ledo reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.
Pamatę skęstantį žmogų tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, šliaužte, plačiai ištiesus rankas.
Jei įmanoma, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš. Skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.