Žada keisti šio Seimo priimtą Darbo kodeksą. Ką taisys?

2016-09-28, lrt.lt

bns.lt nuotrauka

Kitos kadencijos Seime gali pasikeisti jėgų balansas naujojo Darbo kodekso atžvilgiu, jei rinkėjai palaikytų jį nepalankiai vertinančias politines jėgas. Portalas LRT.lt domisi, ką naująjį Darbo kodeksą kritikavusių partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos kandidatai keistų prieštaringai vertinamame Darbo kodekse.

Rugsėjį Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pataisas naujam Darbo kodeksui, kurios, kaip teigiama, buvo palankios darbuotojams, tačiau labai nepatiko darbdaviams. Veto kartu su pataisomis atmetė 74 Seimo nariai. Tuo metu pritarė D. Grybauskaitės pataisoms 39 parlamentarai.

Veto atmetė 29 Socialdemokratų partijos nariai, 18 Darbo partijos narių, 12 Liberalų sąjūdžio narių, 8 partijos „Tvarka ir teisingumas“ partijos nariai. Tuo metu veto pritarė 17 TS-LKD narių, 3 konservatoriai veto atmetė.

Naujausia dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad populiariausių partijų trejetukas nesikeičia. Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, geriausiai pasirodyti turėtų Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės sąjunga. Atlikta apklausa parodė, kad auga ir Antikorupcinės Kristupo Krivicko bei Naglio Puteikio koalicijos populiarumas.

Pastaroji politinė jėga kartu su konservatoriais bei „žaliaisiais valstiečiais“ mato daug neigiamų ir keistinų dalykų naujajame Darbo kodekse, už kurį pasisako dauguma valdančiųjų. LRT.lt domisi, kaip jie elgtųsi dėl šio itin svarbaus dirbantiesiems įstatymo, jei rinkimai jiems leistų formuoti valdančiąją daugumą.

LŽVS: „Darbuotojas nebelaikomas stipresniąja darbo santykių puse“

LVŽS sąrašo lyderis Saulius Skvernelis sako, kad naujas darbo santykių reglamentavimas buvo būtinas, tačiau esą reikėjo atsižvelgti į prezidentės teikiamas pastabas, kurios susijusios su darbuotojų socialine apsauga ir derybinių galių išsaugojimu.

„Dabar tiesiog manau, kad socialinio saugumo yra gerokai mažiau. Principas, kad darbuotojas nebelaikomas stipresniąja darbo santykių puse, nėra geras. [...] Derybinės galios sumažėjo, taip pat sumažėjo saugumo jausmas“, – komentavo S. Skvernelis.

LRT.lt S. Skvernelio pasiteiravus, ką dėl naujojo Darbo kodekso žada daryti, jei pateks į Seimą, šis atsakė: „Jei bus tokia žmonių valia ir mes pateksime į Seimą, atsižvelgsime į pataisas, kurios susijusios su darbuotojų socialinio saugumo didinimu, garantijomis ir galių stiprinimu“.

Pirmiausia, pasak LVŽS sąrašo lyderio, reikia kalbėti apie profesines sąjungas; apie labiausiai pažeidžiamas socialines grupes – žmones, kurie augina vaikus iki 14 m. ar neįgalius asmenis ir pan.

„Šiandien numatytas reglamentavimas, kad profesinė sąjunga negali atstovauti iš darbo atleistam darbuotojui, nėra ginčo šalis. Tokius esminius dalykus reikia sužiūrėti. Taip pat yra numatytas garantinis fondas, susijęs su išmokomis ir prievole darbdaviams. Turime pasiūlymų, kaip šį fondą padaryti efektyvesnį, kad atleidimo atveju darbuotojas gautų kompensacijas iš garantinio fondo. Tuomet santykiai dėl išeitinių išmokų būtų tarp darbuotojo ir garantinio fondo, o pastarasis su darbdaviu aiškintųsi, kokiomis proporcijomis kas ką turi mokėti“, – aiškino S. Skvernelis.

TS-LKD: „Dabartinis Darbo kodeksas žmones varo į neviltį ir didina emigraciją“

Priimtam DK itin daug viešos kritikos pažėręs TS-LKD frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys portalui LRT.lt teigė pritariantis prezidentės veto – esą kaip ir absoliuti dauguma jo frakcijos narių.

„Tos pataisos iš tikrųjų buvo kaip tik įnešančios balansą tarp darbuotojų ir darbdavių intereso, o jas nepriėmus kodeksas visiškai vienašališkas ir pažeidžiantis paprastų žmonių teises, varantis į neviltį mūsų žmones ir didinantis emigraciją. Toks dalies darbdavių požiūris tiesiog gąsdina tuos mūsų dirbančiuosius“, – įsitikinęs parlamentaras.

Pasak R. J. Dagio, lankstumas atsiranda tuomet, kai abi pusės jaučiasi ganėtinai užtikrintai ir gali derėtis, o esą ten, kur balansas pažeistas į kurią nors pusę, lankstumo nėra.

„Prezidentė yra pasiūliusi keisti 74 straipsnius, dabar svarstomi 11. Ką keistume? Atostogų klausimai nėra palankūs; taip pat galimybė ginti  savo narius – jei žmogų išmes iš darbo, profsąjungos praktiškai negalės ginti. Taip pat svarbu dėl neįgaliųjų teisių ir motinų, kurios vienos augina vaikus. Reikia kalbėti ir apie žmones, kurie dirba kenksmingomis darbo sąlygomis, nes jiems atostogos beveik nuimtos, ir dar atlyginimą mokėsim mažesnį“, – dėstė konservatorius.

N. Puteikis pritaria absoliučiai visoms prezidentės siūlytoms pataisoms

Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos lyderis Naglis Puteikis sako pritariantis visoms prezidentės D. Grybauskaitės siūlytoms pataisoms, nes esą pats teikė analogiškas, to paprašius profsąjungoms.

„Beveik visos mano pataisos, priimant Darbo kodeksą, buvo atmestos. Paskutinę Darbo kodekso priėmimo dieną Kęstučio Daukšio iš Darbo partijos ir Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės iniciatyva buvo pateiktos pataisos, kuriomis buvo atmesti Trišalėje taryboje suderinti kompromisai dėl išeitinių dydžių, atleidimo perspėjimo terminų; buvo įvestos nulinės darbo sutartys, kurias smerkia net Anglijos premjerė. Beje, dėl nulinių darbo sutarčių Lenkijos liberalai viešai yra pareiškę ne kartą, kad būtent todėl, kad jų vyriausybė įvedė nulines daro sutartis, taip pat leido neterminuotas darbo sutartis perdaryti į terminuotas, jie pralaimėjo prezidento rinkimus Andrzejui Dudai“, – kalbėjo N. Puteikis.

Kaip teigė N. Puteikis, net darbdaviai buvo sutikę su civilizuotomis normomis dėl išeitinių dydžių ir įspėjimo terminų. „Prezidentė bandė sugrąžinti tas normalias, civilizuotas europines normas, bet rezultatą žinote – subėgo socdemai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ ir, neslėpdami, kad atstovauja korporacijų interesams, ypač tų didžiųjų statybos bendrovių, kurios aiškina, kad atsiveš iš užsienio [darbo jėgos – LRT.lt], jei lietuviai prašys didesnių algų. [...]

Neabejoju, kad socdemus papirko lygiai tokiais pačiais būdais kaip Eligijų Masiulį didžiosios statybinės korporacijos tik tam, kad galėtų nekelti algų ir galėtų atsivežti vergų iš Ukrainos ir Baltarusijos, o tos nulinės darbo sutartys sugadins žmonėms psichinę sveikatą. Apie ką šneka Anglijos premjerė, kad jos sukelia nesaugumo jausmą ir gadina žmonėms savijautą, gyvenimą ir numuša laimės indeksą“, – tęsė N. Puteikis.

Pasak politiko, patekus į Seimą, svarbiausia – panaikinti nulines darbo sutartis, didinti išeitinę pašalpą. „Taip pat neleistume perdaryti neterminuotų darbo sutarčių į terminuotas, sugrąžintume visas iki šio DK priėmimo buvusias lengvatas mamoms, auginančioms vaikus iki 14 m. Visas lengvatas ir garantijas, kurios susijusios su silpniausia grandim – nepasiturinčiais žmonėmis, vienišomis mamomis ar šeimomis, kurios augina nepilnamečius, – visas šias garantijas, įspėjimo, atleidimo terminus, išeitines pašalpas, atostogas ir papildomas dienas, grąžintume mamadienius ir tėvadienius“, – žada N. Puteikis.