Klastinga liga, žmogų numarinanti per kelias dienas, prasideda kaip gripas

2016-09-29, LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt

Nuo sepsio miršta daugiau žmonių negu nuo prostatos, krūties vėžio ir ŽIV kartu sudėjus. Nors ligą išgyventi pavyksta retam, tačiau laidos „Klauskite daktaro“ herojė Loreta ją įveikė ne kartą.

Jai sepsis pirmą kartą smogė prieš 6–7 metus, o vėliau ne kartą pasirodė vėl. Liga pacientę užklupo, kai jos kūne, gydant inkstų uždegimą, net keturiose vietose ilgą laiką buvo palikti kateteriai. 

Pasak Loretos, pirmieji simptomai, kuriuos ji pajuto, buvo labai panašūs į gripo – aukšta temperatūra ir šaltkrėtis. 

„Loretai labai pasisekė, kad sepsis pasireiškė ligoninėje. Jei tai būtų namuose, labai tikėtina, kad simptomai nebūtų laiku pastebėti. Kaip suprantate, kai pasireiškia aukšta temperatūra ir šaltkrėtis, dauguma galvojame, kad tai yra virusinė infekcija, pavyzdžiui, gripas“, – sako gydytojas Alvydas Unikauskas. 

Tačiau Loreta simptomų nepalaikė paprasta virusine infekcija, nes buvo įspėta, kad jai gali prasidėti būtent sepsis.

Nors daug kas mano, kad sepsis – tas pats kaip ir kraujo užkrėtimas, A. Unikauskas aiškina, kad tai – ne visai tiesa. 

„Sepsio bakterija pasiekia kraujagysles, į jas įsiskverbia ir paskleidžia toksines medžiagas. Organizmas, reaguodamas į tai, gamina daugiau leukocitų, kurie taip pat išskiria chemines medžiagas tam, kad galėtų susidoroti su priešu. Dėl šios sąveikos kraujagyslėse formuojasi trombai, kurie jas užkemša“, – pasakoja A. Unikauskas.

Taip gali būti užkemšamos įvairių organų arterijos, o to pasekmė – žmogų ištinka atskirų organų (blužnies, plaučių, kepenų ir t.t.) infarktai.