Ūkininkė iš Žemaitkiemio nusivylė padarytomis investicijomis

Talkina samdomi darbuotojai

„Metų ūkio“ konkurse dalyvavo pirmą kartą. Iki tol gražiausios sodybos titulą 1936 metais statytame name įsikūrusi šeima yra gavusi jau keletą kartų. Pastate, kuriame dabar gyvena Sasnauskai, anksčiau buvo biblioteka bei parduotuvė. Anot Egidijos, sienos išliko tos pačios, tik viskas atnaujinta.

Egidija kilusi iš Žemaitkiemio, kur gyvena jos mama. Čia šeima apsigyveno prieš penkiolika metų, kai pavyko atgauti žemę. Iki tol gyveno Kaune, mat iš čia kilęs Raimondas. Pora laimės ieškojo ir užsienyje - buvo išvykę padirbėti į Ispaniją. Tačiau pajamos nepateisino lūkesčių, tik pradinį kapitalą pavyko užsidirbti. Viskas buvo investuojama į ūkį.

Egidija Veterinarijos akademijoje yra įgijusi zooinžinierės specialybę. Raimundas taip pat turi specialybę, kuri praverčia ūkyje, yra tekintojas-frezuotojas. E. Sasnauskienė neslėpė - darbas kaime tapo vyrui nauju išbandymu. Tačiau visi drauge juos įveikia sėkmingai. Talkina šeimai ir du samdomi darbuotojai.

„Žmonės nenori dirbti. Neturiu, kas mus pavaduotų. Kai būna labai sunku, eini ir verki, kad niekas tavęs negali pakeisti. Keliuosi šeštą valandą ryto. Miegoti einame vidurnaktį, o kartais ir vėliau. O jeigu karvė veršiuojasi ar dar kas nors nutinka...“, – kalbėjo Egidija.

Nuvylė investicijos

Sutuoktiniai turi šešiolikos metų dukrą Emiliją. Mergina mielai talkina tėvams. Jos pagrindinis darbas – pjauti žolę aplink sodybą. Nors Emilija darbo nebijo, tačiau dar visiškai neaišku, ar ateityje ji pasiliks gyventi kaime.

Šeima dirba 70 hektarų žemės, kuri yra saugomoje teritorijoje, mat čia gyvena nendrinė meldinukė – vienas rečiausių migruojančių šlapių pievų paukščių giesmininkų Europoje. Ūkininkams, deklaruojantiems teritorijas, kuriose peri minėti sparnuočiai, mokamos ir kompensacijos. Todėl žemdirbiai turi laikytis šių pievų prižiūrėjimo taisyklių – jie negali pjauti žolės, kada sugalvoję. Tai gali daryti tik tam tikru laiku. E. Sasnauskienė neabejoja, kad jei ne parama, jie neišsilaikytų.

Laiko Sasnauskai 100 galvijų. Iš jų - 30 melžiamos karvės, likusieji – mėsiniai galvijai bei prieauglis. Už kilogramą pieno gauna 15 centų. Jį superka AB „Žemaitijos pienas“.

Moteris atviravo, jog darbas pieno ūkyje šiuolaikinėmis sąlygomis – įteisinta vergovė. Ji tvirtino, kad jei būtų žinoję, kad su pienu bus taip blogai, būtų ėmęsi kokio nors kito kaimo verslo. „Dabar nebėra kur dingti – paimtos paskolos, dalyvaujame ūkio modernizavimo paramos programoje. Nuvylė prieš dvejus metus padaryta investicija į pieno ūkį. Atnaujinome tvartą, įrengėme pieno linijas. Tada skaičiavome, kad turi viskas atsipirkti, jog paskolas padengsime per ketverius metus. O reikia šešerių... Ateityje ketinu atsisakyti pieno ūkio. Gal auginsiu avis“, - sakė E. Sasnauskienė.

Jeigu moteris  galėtų rinktis, dabar turėtų vien tik mėsinius galvijus. Tačiau pakeisti ūkininkavimo kryptį – sudėtinga.