Žemės išvadų supirkėjas liks be žemės ir sumokėtų pinigų

Todėl keliolika Stoniškių ūkininkų kreipėsi į LR Seimo Kaimo reikalų komitetą ir žemės ūkio viceministrą Albiną Ežerskį, kad būtų ištirtas tokių „kilnojimų“ teisėtumas. Seimo Kaimo reikalų komitetas ūkininkų prašymą persiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

STT Kaimo reikalų komitetą informavo, kad iš Stoniškių kadastro vietovės nėra gavusi konkrečių faktinių duomenų, kurie galėtų būti vertinami kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymiai, neturi teisinio pagrindo priimti sprendimą (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) LR baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad skundus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) teritorinių padalinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėja NŽT, prašymą pagal kompetenciją perdavė pastarajai tarnybai. Ir ji vis dėlto vieną akivaizdų pažeidimą nustatė...

NŽT atstovė Kristina Chlynova rašte „Šilokarčemai“ paaiškino, kad piliečiai turėjo teisę prašymus dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo pateikti iki įstatymo nustatyto termino – 2003 metų. Vilniečio įpėdinė V. P. nepareiškė noro vietoj mieste turėto 5 ha žemės sklypo gauti lygiavertį sklypą kaimo gyvenamojoje vietovėje. Ji pageidavo susigrąžinti natūra (turėtoje vietoje). Tad jo įpėdinės V. P. vėlesni prašymai (2012 m. gruodžio 11 d. ir 2013 m. sausio 23 d.) gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kaimo vietovėje NŽT Vilniaus miesto skyriui buvo pateikti praleidus įstatymo numatytą terminą, vienintelis tuo metu įmanomas nuosavybės teisių į mieste turėtą žemę atkūrimo būdas buvo už turėtą žemės sklypą atlyginant pinigais.

Po dešimties metų, kai jau nebebuvo galima teikti prašymų dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo, tai yra 2013-ųjų vasario 7-ąją, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė piliečio S. P. vardu išvadą dėl 5 ha žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn bei ją persiuntė NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui. Pastarasis skyrius pagal minėtą išvadą 2015 metų vasario 6 dieną priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises asmeniui, nurodytam išvadoje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, esančius Pagėgių savivaldybės Stoniškių kadastro vietovėje.

Gavus Stoniškių seniūnijos ūkininkų skundą, NŽT direktoriaus 2016 metų vasario 4-osios įsakymu buvo sudaryta komisija dėl viešojo intereso gynimo. NŽT komisija atliko tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su išvados dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimo ir persiuntimo NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui, teisėtumo.

Komisija išvadoje konstatavo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimta piliečio S. P. vardu išvada pažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatų reikalavimus.

Neteisėtai įsigyta žemė bus atimta

NŽT komisija pasiūlė Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjui Ričardui Ažnai kreiptis į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus išvados bei Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo sprendimo panaikinimo. Tai R. Ažna padarė 2016 m. rugpjūčio 8 dieną.

Šioje istorijoje atsitiko taip, kad vilniečio S. P. įpėdinė V. P. 2013 m. kovo 1 dienos testamentu žemės sklypą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 7 d. išvadą ir kurio plotas 5 ha, paliko Žemaičių Naumiestyje gyvenančiam ūkininkui V. A.  Pastarajam prokuratūra pasiūlė pareikšti valią dėl sutikimo, kad administracine tvarka būtų panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimta išvada, bei Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo sprendimas neatlygintinai skirti jam 5 ha žemės, tačiau jis su tokiu pasiūlymu nesutiko.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Laura Paulikienė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus išvados bei Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo sprendimo panaikinimo.

Prokurorė L. Paulikienė „Šilokarčemai“ paaiškino: „Vilniuje buvo susimaišyta, ir nepastabėta, kad ta žemės savininko įpėdinė V. P. tris kartus rašė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Buvo nepažiūrėta į įstatymo galiojimo terminus ir nuosavybės teisės buvo atkurtos pagal pirmąjį jos parašytą prašymą. Šiai vilnietei turėjo būti už žemę išmokėta pinigais, nes ji taip prašė. Bet buvo atsižvelgta į vėlesnius jos prašymus, kuriuose pageidauta atkurti nuosavybės teises Tauragės apskrityje. Šiandien galioja tik pirmasis prašymas išmokėti kompensaciją pinigais, ir aš manau, kad jie bus išmokėti. Naumiestiškis turi susitvarkęs žemės dokumentus ir tas sklypas jam jau perduotas. Todėl ir kreipėmės į teismą, kad būtų panaikintas NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo administracinis aktas“.

Ką čia daugiau bepridurti? Visi žino, kaip yra testamentu „paveldimos“ žemės... Kitas klausimas – ar dabar vilnietė grąžins naumiestiškiui pinigus, gautus už parduotą išvadą? Ir dar – gal ji džiaugsis dviguba tų 5 ha žemės kaina, kai už ją dar gaus ir kompensaciją iš valstybės?

Beje, NŽT komisija taip pat atliko tyrimą dėl LR Seimo Kaimo reikalų komiteto NŽT persiųstame ūkininkų skunde pateiktų teiginių, kad tas pats naumiestiškis ūkininkas V.A. (kuriam pilietė V. P. „paliko“ savo žemės sklypą) neva yra neteisėtai įsigijęs 4 000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Komisija savo išvadoje konstatavo, kad V. A. nuosavybės teise valdo iki 500 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės, kuri buvo įsigyta iš valstybės ir privačių asmenų nepažeidžiant įstatymuose nurodytų reikalavimų.

Yra ir daugiau skundų

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža „Šilokarčemai“ sakė, kad jam kilo abejonių dėl naumiestiškio V. A. pinigų kilmės – iš kur turi jų tiek daug, kad gali supirkinėti žemes.

„Paaiškėjo, kad specialiosios tarnybos, viską patikrinusios, kažkokių didelių nusižengimų, deja, nerado, - teigė B. Pauža. - O faktas yra toks įvykęs. Todėl aš manau, kad yra nemažas tų tarnybų aplaidumas. Nors NŽT ir nustatė, kad vilniečio įpėdinė žemės sklypą tam asmeniui paliko pagal testamentą, iš tikrųjų dažniausiai būna kitaip. Su retomis išimtimis žemės išvados yra perkamos už pinigus. Tai yra rimti pažeidimai. Tad noriu pabrėžti, kad mes neseniai pakeitėme NŽT direktorių ir tikimės, jog tie visi sandoriai bus skaidresni nei buvo iki šiol. Aš turiu iš šito krašto ir daugiau skundų, bet kol tebėra tyrimo stadijoje, apie juos nenoriu kalbėti“.