Krepšininku tapti troškęs šilutiškis JAV tapo kitokia žvaigžde

„Įmonės „Nike“ atstovai nutarė, jog mes su Z.LaVine’u esame labai panašūs. Turbūt jie teisūs. Nes kai susitikome su juo, Zachas liko nustebęs, kiek iš tiesų daug panašumo turime.

Reklamoje aš buvau jo antrininkas. Pagal NBA sutartį jis negali rizikuoti savo fizine būkle. O reklamoje būtų reikėję atlikti kelis triukus. Tam buvau aš“, – su šypsena pasakojo E.Budrikis.

Jųdviejų ir ūgis beveik sutampa – Zachas yra 196 centimetrų ūgio ir tik vienu centimetru aukštesnis už lietuvį.

Filmuojant olimpiadai skirtą reklamą Egidijui vietoj Zacho reikėjo užsilipti ant mašinos stogo ir ant jo išstovėti automobiliui važiuojant didesniu nei 60 kilometrų per valandą greičiu. Prieš mašinai atsitrenkiant į sieną lietuviui reikėjo nuo jos nušokti ant žemės.

„Žinoma, buvau prie stogo pririštas ir man joks pavojus negrėsė. Visa komanda dirbo profesionaliai. Jaučiausi tarsi filmuočiausi Holivudo filme.

Tačiau buvo ir daug taisyklių. Kiekvienas turėjome atlikti savo darbą, tad pabendrauti su garsiu krepšininku nebuvo progos.

Be to, negalima naudotis telefonais ir fotografuotis su įžymybe dėl to, kad tie vaizdai neatsidurtų viešojoje erdvėje anksčiau, negu pasirodys reklama. Turėjau pasirašyti dokumentus“, – kalbėjo E.Budrikis.

Toje pačioje reklamoje kartu su lietuviu filmavosi ir dar vienas krepšininkas Aronas Gordonas (21 m.), žaidžiantis Orlando „Magic“ komandoje.

Dvylika metų JAV gyvenantis lietuvis dažnai kviečiamas filmuotis su krepšiniu susijusiose reklamose. Jis pats mėgino tapti profesionalu, tačiau dabar kartu su dviem partneriais turi juvelyrikos verslą.

„Viską, ką dabar turiu, pasiekiau per krepšinį“, – tvirtai pasakė šiuo metu Los Andžele gyvenantis E.Budrikis.

Šilutėje – perspektyvus žaidėjas

Būdamas 16 metų Egidijus jau žaidė „Šilutės“ krepšinio ekipoje, kuri rungtyniavo LKAL lygoje (dabar – Nacionalinė krepšinio lyga). Nuo mažens krepšinio kamuolį puikiai valdęs E.Budrikis buvo perspektyvus žaidėjas.

Tad po poros metų buvęs ilgametis „Šilutės“ komandos treneris Steponas Kairys kartu su sūnumi Donaldu vaikinui pasiūlė skristi mokytis ir siekti krepšininko karjeros JAV.

„2004 metais Lietuvoje buvo užėjusi banga – daug jaunų krepšininkų išvyko į Ameriką. Pataikiau ir aš tuo pačiu laiku ir dar mokydamasis vienuoliktoje klasėje išvykau.

Treneris surado man vidurinę mokyklą Teksaso valstijoje, Dalaso priemiestyje, o mokykla surado man amerikiečių šeimą, kurioje apsigyvenau“, – prisiminė E.Budrikis.

Lietuvis pirmais metais Amerikoje įrodė esąs talentingas. Jis žaidė puikiai – mokyklos komanda pirmą kartą savo istorijoje tapo valstijos čempione, o Egidijus buvo pripažintas naudingiausiu finalinio ketverto žaidėju ir išrinktas į simbolinį čempionato penketą.

Egidijus gyveno krepšiniu, bet jam reikėjo dar ir sėdėti mokyklos suole. Angliškai jis puikiai kalbėjo, tačiau svetima kalba mokytis ir matematiką, ir kitas disciplinas iš pradžių buvo sunku. Persilaužimas įvyko tik po kokių metų.

Kaip tik tada lietuvis gavo universiteto stipendiją mokytis Oklahomos valstijoje. Ten studijavo ir žaidė krepšinį dvejus metus.

„Sąlygos buvo geros, bet aš komandoje neradau vietos. Nusprendžiau pakeisti universitetą. Jokių kliūčių tam nebuvo – manimi domėjosi ne vienas universitetas“, – prisiminė šilutiškis.

Taip E.Budrikis atsidūrė vėl kitoje valstijoje – Kalifornijoje.

Įsilieti nesisekė

Netrukus šilutiškiui nutolo ir gimtųjų namų ilgesys. Jis priprato prie naujo gyvenimo svetur, bet kaip elgtis dėl krepšinio, niekas vaikinui nepatarinėjo.

Priimti sprendimus jam teko pačiam. Egidijus žinojo tik tai, kad nori žaisti didelėje arenoje, kurioje būtų daug žmonių.

„Jokių subtilybių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį renkantis universitetą, kur man, kaip krepšininkui, būtų geriau, niekas nepaaiškino. Keičiau universitetus, mėginau įsilieti į komandas, tačiau nesėkmingai.

Gal todėl ilgainiui krepšinis mano gyvenime pasitraukė į antrą planą. Be to, turėjau nemažai traumų. Tik atvykus į JAV man darė kelio operaciją, vėliau keletą kartų trūko čiurnų raiščiai.

Tai turėjo įtakos mano bendrai sveikatai“, – paaiškino Egidijus.

Jo žvaigždė taip ir neįsižiebė NBA aikštėje.

Kai Egidijus nusprendė nebežaisti krepšinio JAV, jis turėjo galimybę grįžti į Lietuvą ir krepšininko karjerą tęsti savo šalyje arba Vokietijoje. Tačiau jis nebejuto užsidegimo.

„Iki šiol mėgstu krepšinį ir stebiu rungtynes, pats žaidžiu.

Tačiau tada dingo noras treniruotis, būti profesionaliu žaidėju. Supratau, kad nieko nebus“, – apie savo sprendimą pasakojo E.Budrikis.

Išsiskyrė aprangos stiliumi

Be krepšinio, lietuvis visuomet domėjosi ir kitais dalykais. Vienas jų – mada. Šilutėje užaugusiam Egidijui visuomet patikdavo išsiskirti iš kitų savo aprangos stiliumi.

Už tai, kad nevilkėdavo uniformos, jis ne kartą yra varstęs mokyklos direktoriaus kabineto duris. Egidijus norėjo rengtis kitaip. Tad nieko nuostabaus, kad krepšinio atsisakęs šilutiškis JAV pasuko mados keliu.

Jis 2010 metais ėmė mokytis prestižinėje mados mokykloje „Fashion Institute of Design and Merchandising“.

„Universitete susiradau draugą amerikietį Dustiną Heimaną. Su juo labai susibendravome, važiuodavau vasarą pas jį į Los Andželą, kartu žaisdavome krepšinį. Būtent iš jo sužinojau apie mados mokyklą“, – nuosekliai dėstė lietuvis.

Žaisdamas krepšinį universitetuose E.Budrikis studijavo komunikaciją, tačiau ši sritis jo netraukė. Metęs krepšinį jis vis dėlto nusprendė likti Amerikoje ir baigti mokslus. O jo bičiulis Dustinas po universiteto ieškojo, kur toliau galėtų žaisti krepšinį.

„Mano tėtis Ginidijus turi daug pažįstamų Lietuvos krepšinio pasaulyje. Tad jis padėjo suorganizuoti Dustinui keletą trenerių atliekamų peržiūrų.

Mano bičiulis patiko „Neptūno“ treneriui ir išvyko žaisti į Lietuvą. O aš tuo metu apsigyvenau jo namuose Los Andžele su jo mama ir kibau į mokslus“, – apie savotiškus mainus papasakojo Egidijus.

Mados mokykloje, kuri laikoma viena geriausių visose JAV, E.Budrikis studijavo mados verslo vadybą. Tačiau mokslais gyvas nebūsi – jam reikėjo išsilaikyti. O Amerikoje studentų darbo valandos yra labai apribotos.

Tad Egidijui nebuvo lengva. Jis savaitgaliais važinėdavo į Las Vegasą dirbti „Prada“ drabužių parduotuvėje. Be to, pažįstami jam patarė išbandyti modelio darbą. 195 centimetrų ūgio vaikinas juo nesižavėjo, tačiau tai buvo geras pajamų šaltinis.

Baigęs mokyklą Egidijus kartu su bičiuliu Dustinu įkūrė įmonę „Euroamerik Clothing“. Juodu siuvo drabužius ir mėgino juos pardavinėti internetu.

Tačiau jiems nesisekė, nes konkurencija – didžiulė. Už draugų rato ribų prekyba neišsiplėtė.

Pasimokė iš sesers

Kaip tik tuo metu E.Budrikis grįžo į Lietuvą pasisvečiuoti namuose. Dvejais metais vyresnė jo sesuo Dovilė gamino papuošalus iš „Swarovski“ kristalų. Jie Egidijui labai patiko ir jis paprašė, kad sesuo ką nors sukurtų jam.

Grįžęs į Los Andželą šilutiškis iš aplinkinių ėmė dažnai sulaukti klausimų, iš kur tokių gražių papuošalų jis gavo. Taip jam kilo mintis pačiam juos gaminti.

Pirmiausia paprašė sesers, kad jį išmokytų, o netrukus jau pasisamdė du praktikantus ir ėmė papuošalais prekiauti.

„Galima sakyti, iš to išaugo viena veiklų, kuria užsiimu dabar. Su partneriais iš Bulgarijos turime papuošalų verslą. Pagal užsakymus gaminame įvairius papuošalus – pakabučius, sužadėtuvių, vestuvinius žiedus, apyrankes ir visa kita.

Turime gamyklą Los Andželo centre. Esame trys partneriai, turime 10 darbuotojų. Aš renku užsakymus ir užsiimu pardavimu. Turiu daug draugų ir pažįstamų tarp NBA krepšininkų, kurie gali skirti pinigų tokiems dalykams“, – aiškino šilutiškis.

Prieš keletą savaičių lietuvio įmonė vienam amerikiečių verslininkui pagamino sužadėtuvių žiedą su aštuonių karatų deimantu už 100 tūkstančių JAV dolerių (apie 89 tūkst. eurų).

Nors ir dirba nuo ryto iki vakaro juvelyrikos įmonėje, lietuvis nejučia įsiliejo ir į reklamos verslą. Visą savo gyvenimą žaidęs krepšinį šilutiškis filmuojasi įvairiose reklamose, dalyvauja fotosesijose. Dauguma jų – susijusios su krepšiniu.

Prieš kelerius metus Egidijui pažįstami pasiūlė tiesiog išbandyti savo jėgas „Reebok“ reklamos atrankoje. Ją laimėjęs lietuvis ne tik nusifilmavo toje reklamoje, bet ir užmezgė naudingų ryšių su žmonėmis, dirbančiais su tokiomis kompanijomis kaip „Nike“, „Jordan“.

Nuo tada išvaizdus ir atletiškas šilutiškis nuolat yra kviečiamas į filmavimus.

Jam jau nebereikia eiti į atrankas. Kaip sakoma, darbas jį pats susiranda.

Prieš metus Egidijus dalyvavo kuriant reklamą su Ouklando „Warriors“ komandoje rungtyniaujančiu Kevinu Durantu (27 m.). Lietuviui taip pat teko reklamuoti makaronus – tai irgi buvo susiję su krepšiniu.

Filmavosi Holivude

Be reklamų, E.Budrikis gali pasigirti su amerikiečių kino žvaigžde aktoriumi Marku Wahlbergu (45 m.) nusifilmavęs ir Holivudo filme „Lošėjas“ (2014 m.).

„Manęs filme beveik nematyti, nebent sustabdytumėte kadrą ir aš parodyčiau save. Filme taip pat buvo krepšinio scena.

Ši kino juosta Amerikoje nesulaukė ypatingos sėkmės ir man pačiam ji nelabai patiko – istorija buvo nuobodi“, – pripažino lietuvis.

E.Budrikis taip pat dalyvauja fotosesijose, kurių metu fotografuojamos krepšinio scenos ir vėliau daromi reklaminiai plakatai sporto prekių parduotuvėms.

„Nebandau ko nors pasiekti šioje srityje, bet man tai daryti yra lengva ir patinka. Be to, tai glaudžiai susiję su mano mėgstamu krepšiniu.

Per reklamas susipažįstu su įtakingais žmonėmis, kuriems galiu pasiūlyti savo juvelyrikos paslaugas.

Žinoma, už reklamas moka gerus pinigus. Pastarojoje „Nike“ reklamoje filmavausi vos dvi dienas, o čekius paštu gausiu beveik dvejus ateinančius metus kas dvi savaites“, – šyptelėjo šilutiškis.

Būtent krepšinis jam davė viską, ką jis dabar turi. Net su juvelyrikos verslo partneriais jis susipažino žaisdamas Los Andželo krepšinio lygoje.

Egidijus Amerikoje turi daugybę draugų, tačiau tik vienas jų yra lietuvis. Ir tai jis nešneka lietuviškai, mat gimtąjį Panevėžį paliko būdamas trejų metų ir niekada nėra lankęsis gimtinėje net trumpam.

Egidijus į Lietuvą parskrenda bent kelis kartus per metus, taip pat kasdien telefonu kalbasi su Šilutėje gyvenančiais ir savo verslą turinčiais tėvais Virginija ir Ginidijumi Budrikiais, bendrauja su ten likusiais draugais.

Turbūt todėl 12 metų JAV gyvenančio Egidijaus kalboje nejusti amerikietiško akcento, nebent Šilutės krašto tarmė. Tėvai Egidijų Amerikoje lankė tik vieną kartą, o sesuo buvo nuskridusi du kartus.

„Palaikyti glaudų ryšį su Lietuva padeda ir technologijos. Juk taip lengva šiais laikais susisiekti su kitu pasaulio kraštu. Be to, per socialinius tinklus matau, kas ką veikia.

Ir, kai sugrįžtu į Lietuvą, netgi neatrodo, kad būčiau ką nors praleidęs, santykiai nepasikeitę“, – patikino šilutiškis.

Didelė konkurencija

Gyvendamas tarp amerikiečių Egidijus jau seniai sugebėjo susikurti savitą gyvenimo būdą. Los Andžele jis jaučia didelę konkurenciją.

Lietuvis įsitikino, kad didelė dalis amerikiečių neturi saiko, negali nustoti dirbę, kiekvieną mėnesį ar net savaitę siekia aukštesnio lygio.

Jei jie turi milijoną dolerių, jo negana – jiems reikia dviejų. Jei turi du, tai siekia užsidirbti ir trečią. O Egidijui jo darbas pirmiausia yra mėgstama veikla.

„Savo darbo net nelaikau darbu, nes man patinka tai, ką darau. Tai – mano gyvenimo būdas. Panašiai gyvena daug žmonių Los Andžele. Išeinu iš namų anksti rytą, o grįžtu vėlai vakare.

Taip yra ir dėl didelių atstumų. Daug laiko aš praleidžiu kelyje. Retai kada galiu grįžti namo papietauti, nors labai mėgstu gaminti.

Mama to mane yra išmokiusi, tad badu nenumirčiau tikrai“, – nusišypsojo jaunas vyras.

Laisvalaikiu E.Budrikis žaidžia krepšinį Los Andželo miesto lygoje, eina į sporto klubą kilnoti svorių, nes nori palaikyti puikią fizinę formą. Jei nusprendžia atostogauti, visada grįžta į Lietuvą.

„Nepraleidžiu ir Holivudo naktinio gyvenimo.

Lankausi klubuose, dažniausiai į juos einu su „Lakers“ komandos krepšininkais.

Įžymybių čia sutinku daug, kasdien išėjęs į gatvę gali jų pamatyti. Bet aš jų nesureikšminu, jos man – žmonės kaip ir visi kiti. Niekada nebuvo noro su kuo nors nusifotografuoti“, – paaiškino šilutiškis.

Artimiausi Egidijaus planai – atidaryti papuošalų parduotuves Los Andžele ir Majamyje. Be to, lietuvis norėtų nusifilmuoti dar daugybėje reklamų.

Jis net ketina lankyti aktorystės kursus.

Tai būtų didelis pranašumas norint patekti į filmus.

Darbai darbais, o kaip širdies reikalai?

„Prisipažinsiu – man niekada nebuvo svarbiausia turėti porą. Pirmiausia norėjau žaisti krepšinį, turėjau daug treniruotis, siekti ko nors, tada daug dirbti, įsitvirtinti gyvenime.

Tik dabar man jau atsiranda noro pagalvoti apie antrąją pusę. Dabar turiu laiko pasimatymams. Kaip tik šiuo metu bendrauju su viena mergina“, – prisipažino Egidijus.

Ateityje jis norėtų sukurti tvirtą šeimą, susilaukti dviejų vaikų. Tačiau pirmiausia turi susikurti rimtus santykius.

O to planuoti jis neketina. Egidijus tiki likimu – kai bus laikas, tai ir atsitiks.

„Kartais pagalvoju – jei nebūčiau išvykęs į Ameriką, tikrai iki šiol būčiau žaidęs krepšinį – galbūt Lietuvoje, o galbūt kitose Europos šalyse.

Vis dėlto nesigailiu, kad nepavyko tapti profesionaliu krepšininku. Turbūt man tai nebuvo lemta. Mano likimas kitoks.

Kur mano gyvenimas tik pasisuka, viską priimu kaip gera. Visuomet žinojau, kad man pasiseks“, – optimistiškai užbaigė pokalbį E.Budrikis.

Šalitinis: lrytas.lt