Naujasis Šilutės ligoninės gydytojas priims ir mažametį, ir šimtametį

- Papasakokite apie save, savo šeimą.

- Gimiau Klaipėdoje, baigę Klaipėdos Ąžuolyno gimnaziją išvykau į medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Kol kas nevedęs, tačiau netolimuose planuose laukia šeimos kūrimas.

- Kokie keliai jus atvedė į Šilutę?

- Užaugau Klaipėdoje. Išvykus studijuoti į Kauną, visada traukė savas kraštas, šeima, draugai, mėgstamos vietos, laisvalaikis, todėl visad norėjau grįžti į šį kraštą. Atsitiktinio pokalbio su ligoninės vyriausiuoju gydytoju metu radome bendrų interesų, susipažinau su Šilutės ligoninės ateities planais, teikiamomis paslaugomis bei darbo sąlygomis. Tai sudomino, nes atitiko ir mano poreikius. Šiuo metu į Šilutę važinėju iš Klaipėdos.

- Kodėl pasirinkote mediciną?

- Mediciną pasirinkau be didelių apmąstymų ar svarstymų. Mokykloje patiko ir sekėsi dalykai, reikalingi medicinos mokslams. Jau pradėjus mokytis gimnazijoje žinojau, ką toliau veiksiu po mokyklos.

- Ką  dirbsite Šilutės ligoninėje?

- Dirbsiu gydytoju-echoskopuotoju, atliksiu pilvo organų, skydliaukės, kraujagyslių bei sąnarių echoskopijas. Taip pat – gydytoju ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.

- Kaip praėjo pirmosios darbo dienos? Kaip reagavo pacientai, pamatę naują gydytoją?

- Pirmosios dienos praėjo sėkmingai. Susipažįstu su ligoninės personalu, su ligoninės vidaus tvarka. Pacientai, manau, reaguoja kaip ir į bet kurį kitą gydytoją. Pacientas, turintis sveikatos problemą, atvykęs tikisi jos sprendimo nepriklausomai nuo to, ar tai naujas, ar žinomas gydytojas.

- Papasakokite, kaip atrodo jūsų darbo diena Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje?

- Darbas skubios pagalbos skyriuje labai nenuspėjamas ir įvairus, nėra panašių dienų, visos labai skirtingos - vienos gali būti nesudėtingos, kitos su daug skirtingų ir sunkių ligonių, kurie reikalauja greitų sprendimų, apmąstymų, konsultacijų su kolegomis.

- Priėmimo skubios pagalbos skyrius – vienas iš tų, kurio darbu dažniausiai skundžiasi žmonės. Ar galvojote, kaip būtų galima tai pakeisti į gerąją pusę?

- Manau, kad tai visuomenės švietimo problema, pacientai turi savitą supratimą apie šį skyrių. Jie mano, kad čia sprendžiamos absoliučiai visos sveikatos problemos. Deja, taip nėra. Šiame skyriuje teikiama skubi pagalba, atliekama diagnostika ūmiais atvejais, po to sprendžiama dėl tolėsnės gydymo taktikos. Labai dažnai tolesnis gydymas vyksta poliklinikoje - tuo pacientai nėra patenkinti, dažnu atveju nesupranta, kodėl nėra hospitalizuojami. Norint išvengti tokio pobūdžio nesusikalbėjimo, reikalingas išsamesnis visuomenės švietimas apie sveikatos sistemą, sveikatos apsaugos paslaugų teikimo tvarką.

- Niekada negalvojote apie darbą užsienyje?

- Ne, tokių minčių neturiu. Manau, kad save visiškai galiu realizuoti gimtinėje.

- Koks buvo didžiausias iššūkis jūsų profesijoje?

- Ko gero negalėčiau išskirti kažko vieno. Manau, iššūkiai lydi kiekvieną dieną. Gydytojo darbe visada turime būti pasiruošę, susikaupę, užmiršę asmenines problemas bei sveiki ir gerai nusiteikę. Kartais tai nėra lengva. Nuolatinis tobulėjimas reikalauja papildomo laiko bei pastangų. Turime mokėti susitvarkyti su nuovargiu, negalime jo parsinešti į namus.

- Jūs beveik visą laiką susiduriate su tiesioginiu žmogaus skausmu. Ar tai jums nesukelia įtampos? Kaip iš jos vaduojatės?

- Taip, medicinoje ypač daug emocinio krūvio, tačiau dar studijų metu įpratome tai vertinti santūriau, objektyviai suvokiant paciento būklę. Be abejo, jaučiame užuojautą, empatiją pacientui, tačiau tai turime valdyti tam, kad tinkamai atliktume savo darbą.

- Ar tiesa, kad gydytojas turi būti ir geras mokytojas?

- Taip. Mokymas, aiškinimas yra viena iš svarbiausių gydytojo darbo sudėtinių dalių. Gydytojas turi gerai suprasti paciento emocijas, jo mastymą, tam, kad suprantamai pacientui pateiktų naują informaciją, kuria pacientas turės vadovautis. Tik taip bus pasiekiami norimi rezultatai.

- Ar daug laisvo laiko turite, ką mėgstate veikti?

- Laisvo laiko niekada nebus pakankamai. Mėgstu sportuoti, skaityti knygas, leisti laiką draugų rate, domiuosi visuomeniniu gyvenimu.

- Ko palinkėsite sau ir skaitytojams?

- Svarbiausio – rūpintis sveikata. Taip pat išmokti vieniems kitus išklausyti ir suprasti.