Tragedija Šilgaliuose: mirė nuo žirgo nukritęs daugkartinis čempionas Rimas Rimkus

Kovojo iki galo

Nelaimė įvyko UAB „Lietuvos žirgynas“ priklausančiame filiale „Nemuno žirgynas“. Antradienio saulėtą rytą čia susirinkę darbuotojau net nenujautė, kad vieno iš jų netrukus nebebus šiame pasaulyje. Kaip ir visada vieni su kitais pasisveikino, pajuokavo ir skubėjo dirbti. Geros nuotaikos buvo ir R. Rimkus, kuris tą rytą pradėjo mankštinti žirgą Hurimą. Pasak įvykį mačiusios trenerės-bereitorės Lauros Krutikovos, lauko aikštyne 9 metų trakėnų veislės žirgas pašoko, o ant jo sėdintis 58 metų treneris, patyręs jojikas, daugkartinis Lietuvos čempionas R. Rimkus neišsilaikė balne ir krito. „Žirgas tik pašokinėjo ir linktelėjo galvą, o jis krito. Aš buvau su savo arkliu, todėl negalėjau bėgti pas jį pasižiūrėti, kodėl jis nesikelia. Pakviečiau į pagalbą kolegas“, - kalbėjo L. Krutikova.

Netrukus vyresnysis treneris Kostas Gaigalas buvo įvykio vietoje. „Atbėgau. Rimo akys lyg nebereagavo. Skambinau pagalbos telefonu 112. Kol atvyko greitoji, bandėme gaivinti. Ką liepė daryti operatorius, tą dariau. Greitoji užtruko. Atvyko po 40 minučių, nes buvo įvykusi avarija prie Mikytų. Ar būtų jie padėję, ar ne, nežinau. Negaliu to pasakyti. Pulsą jautėme gal 25 minutes. Tačiau rankose jis ir užgeso. Supratau, kad nieko nebegalime padaryti, bet toliau bandėme gaivinti iki kol atvyko greitoji. Kovojome iki galo“, - pasakojo K. Gaigalas. Pasak jo, visi raiteliai krenta, stojasi ir vėl eina.

Žirgyno zootechnikė Ramunė Jasienė tuo metu vedė ekskursiją vaikams. Šie paprašė jos parodyti, kaip joja raiteliai. Nuėjus į lauko aikštę visi pamatė tik kraupų vaizdą – gulintį ant nugaros R. Rimkų.

„Šilokarčemos“ žiniomis, raiteliui lūžo stuburas.

Paliko pėdsaką žemėje

Pasak Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidento Gedimino Gutkausko, didžiąją savo gyvenimo dalį R. Rimkus skyrė būtent žirgams ir darbui su jais. Todėl ši nelaimė yra didelė tragedija tiek jo artimiesiems, tiek visai žirginio sporto bendruomenei. Per savo, kaip raitelio, karjerą R. Rimkus pelnė išties daug pergalių tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse varžybose. Jis yra daugkartinis konkūrų varžybų nugalėtojas ir prizininkas, Lietuvos čempionas.

„Žirginis sportas, kaip ir daugelis kitų sporto šakų, yra neatsiejamas nuo rizikos, nelaimingų atsitikimų, kurie neaplenkia ir ypač didelę patirtį turinčių sportininkų, savo srities profesionalų. Šioje sporto šakoje visa atsakomybė tenka raitelio ir žirgo duetui, tačiau dirbant su gyvūnu, kuris pirmiausia vadovaujasi gamtos instinktais ir bet kurią akimirką gali tapti neprognozuojamas, rizika išauga keliskart ir ne visada tai yra raitelio valioje“, – apgailestavo G. Gutkauskas.

„Nemuno žirgyno“ kolektyvui kolegos mirtis – netikėta. Iki šiol čia niekas netiki, kad jo nebėra. „Visu balsu norisi šaukti, kodėl? Rimai, kodėl? Kodėl, kada dar tiek neišsipildžiusių svajonių, kodėl, kai dabar patys gražiausi gyvenimo metai, kodėl, kai sūnus jau užaugintas, kodėl, kai šiandien tokia saulėta ir graži rudens diena? Kodėl Dievo pirštas būtent šiandien dūrė į tave? Kodėl, kai dar daug kas nėra pasakyta, pasidalinta patirtimi, kodėl dabar?“, - skausmingai išgyveno daugkartinio jojimo čempiono Rimo mirtį jo artimieji, kolegos, daugelis jį pažinojusiųjų.

Pagėgiškis paliko gilų savo pėdsaką žemėje - 1988 metais su žirgu Sokratas tapo Lietuvos trikovės čempionu, triskart Lietuvos konkūrų čempionas: 1997 metais su žirgu Lasijonas, 1999 metais su žirgu Horalas, 2001 metais su žirgu Etiudas. Jis buvo ir FEI pasaulio konkūrų taurės Vidurio Europos lygos 1998/2001 metais etapų varžybų nugalėtojas, pasaulio konkūrų čempionatų jojant jaunais žirgais Belgijoje, įvairių tarptautinių varžybų dalyvis bei prizininkas. Žirgai buvo Rimo gyvenimas.

Ketino dalyvauti varžybose

R. Rimkus į balną įsėdo daugiau nei prieš 45 metus. Baigė mokslus Lietuvos veterinarijos akademijoje, įgijo zootechniko specialybę. „Nemuno žirgyne“ dirbo 32 metus. Jojimo paslapčių mokė visus norinčius. Tvirtai į balną įsodino ir savo sūnų Redą.

Ilgametė kolegė R. Jasienė sakė, kad trenerio labai trūksta. „Jis su savo žirgu dalyvavo varžybose. Dar antradienio rytą išsiunčiau paraišką, kad jis dalyvaus savaitgalį konkūrų varžybose Šiaulių arenoje. Prieš keletą minučių buvome kalbėję. Jis dar sakė: „Va, kaip gerai, į varžybas važiuosim“. Jo galvoje visada buvo planų milijonas. Visos sporto šakos jam buvo įdomios. Viskuo domėjosi. Buvo labai kuklus. Nesijautė, kad jis geras sportininkas. Jis - sporto meistras. Neįmanoma negalvoti apie šį nelaimingą atsitikimą“, - dėstė R. Jasienė.

„Nemuno žirgyno“ vedėja Lina Karnauskienė tvirtino, kad velionis buvo geras, pareigingas darbuotojas. Anot jos, garbė turėti tokį darbuotoją.

Apie 30 metų Rimą pažinojo K. Gaigalas. „Jis, kaip raitelis, buvo tiesiog fanatikas. Jis startavo varžybose, pats joms ruošė žirgus. Jis gyveno tuo. Jis buvo tarsi mūsų enciklopedija. Pasakydavo, kas pasaulyje laimėjo, kokie žirgai šoko. Viskuo domėjosi. Jis niekada neardė kolektyvo, priešingai su juo bendravo. Buvo bendraujantis, atsakingas, tvarkingas, pavyzdys bet kuriam mūsų. Be reikalo niekada nieko nesakė, nešmeižė už nugaros, sakė visada viską į akis“, - apie savo anapilin išėjusį kolegą kalbėjo K. Gaigalas.

Kita žirgyno darbuotoja L. Krutikova pritarė, kad tai buvo labai geras kolega, puikus žmogus, kuris niekada nestokojo patarimų, nebijojo ateiti į pagalbą.

„Visada Rimą prisiminsiu kaip tikrą „Nemuno žirgyno“ patriotą. Jis net sunkiausiu metu iš jo neišėjo, buvo atsidavęs savo darbui, kurį gerai išmanė. Rimas puikiai pažinojo žirgus. Žinojo ne tik jų tėvų vardus, veisles, bet ir senelių, prosenelių. Rimas buvo draugiškas, sąžiningas žmogus. Nebijojo darbo. Atsimenu, jis net savaitgaliais skubėdavo į žirgyną, kad pamankštintų savo prižiūrimus žirgus“, - prisimena žirgininkas, taip pat daugybės konkūrų dalyvis, nugalėtojas ir prizininkas Gedmantas Grygelis.

Visi savo prisiminimus pasakojo su per skruostą bėgančiomis ašaromis. „Rimai, tu neišėjai, tu visada mūsų širdyse“,- sakė jie.

„Nemuno žirgyne“ R. Rimkus - antras raitelis, kuris žuvo nukritęs nuo žirgo. 1988 metais tragiškai žuvo Liongina Tamašauskaitė. Moteris tuomet jojo prisirišusi prie balno. Žirgas atsistojo ant dviejų kojų ir vertėsi. Todėl raitelė buvo tiesiog sutraiškyta.