Šildymo sezono problemos: kurias iš jų padės išspręsti išmanieji namai?

Namuose - nematomas drėgmės vagis

Viena labiausiai varginančių ir net pavojingiausių centrinio šildymo keliamų problemų yra pernelyg išsausėjęs oras. Jis ne tik skurdina augalus bei gadina medines grindis ar baldus, kurie dėl pernelyg mažo oro drėgnumo ima trauktis,  deformuotis, bet ir, kas svarbiausia, blogina žmogaus savijautą bei sveikatą.

Žmogui optimalus drėgmės kiekis patalpose – apie 60 procentų, tačiau žiemai įsibėgėjus ir šaltukui už lango paspaudus, drėgnumas vargiai besiekia ir pusę reikalingo kiekio. Namuose tarsi įsikuria nematomas drėgmės vagis, kuris ima vandenį iš tų, kurie dar gali vienaip ar kitaip pasipildyti jo atsargas – iš namuose gyvenančių žmonių. To pasekmės – išsausėjusi kūno, veido oda bei nosies, gerklės gleivinė. Patalpų sausumui ypač jautrios ir mūsų akys. 

Pernelyg sausas oras - priežastis susirgti

Labai svarbi mūsų imuninės sistemos dalis yra nosies gleivinė. Ji pajėgi neutralizuoti kartu su oru įkvepiamus ligas sukeliančius virusus, bakterijas. Normali, sveika gleivinė turi būti drėgna, tačiau kai ji išsausėja, jos funkcijos susilpnėja ir imlumas įvairioms oru plintančioms ligoms padidėja. 

Taip pat sausame ore lengviau dauginasi įvairūs mikroorganizmai, kurie gali sukelti ne tik ligas, bet ir apsunkina įvairiomis alergijomis, neaiškios kilmės slogomis besiskundžiančiųjų būklę. 

Sausų patalpų sukeliamas bėdas galima spręsti įvairiais būdais. Tarp jų – ir išmaniųjų namų siūloma alternatyva, kai reikiamu drėgmės kiekiu pasirūpina klimato kontrolės sistema. „Svarbu suprasti, kad oro sausumo problema nėra laikina ar vienadienė ir vienkartiniais būdais, tokiais kaip radiatorių uždengimas šlapiais rankšluosčiais, jos neišspręsime – tiesiog pavargsime tai daryti pusę metų. Priklausomai nuo lauko temperatūros, nuo žmogaus veiklos, drėgnumas patalpose nuolat kinta. Vos atidarome langus namams išvėdinti – jos sumažėja, o kai savaitgalį intensyviau gaminame maistą ir ant viryklės kunkuliuoja puodai, drėgmės namuose automatiškai padaugėja, - pasakojo R. Skurdenis. - Drėgmės svyravimas yra nuolatinis procesas. Kovoti su oro sausumu iš esmės reiškia kovoti su pačiu oru, tad jei tik turime galimybes, geriausių rezultatų pasieksime tai patikėję pastatų automatikai, klimato kontrolės sistemai, kuri oro kokybe rūpinsis nuolat ir be jokių žmogaus pastangų, - tereikia vieną kartą suprogramuoti sistemą ir ji jau žino, kaip turi reaguoti į drėgmės svyravimus. O svarbiausia – nuosavame būste gyvenanti šeima ar biure dirbantis kolektyvas nejus jokių kontrastų, kai vieną dieną nosyje - Sachara, o kitą – jau viskas gerai. Tiesiog gyvenama mėgaujantis komfortu, žmogui maksimaliai sveikoje terpėje“.

Lyginant su stacionariais elektriniais ar ant radiatorių kabinamais garintuvais (kurie taip pat gana efektyviai sprendžia oro sausumo bėdą ir puikiai tinka namams, kuriuose pastatų automatiką įsivesti sudėtinga), vienas iš automatinių klimato kontrolės privalumų yra jos daugiafunkciškumas. O tai reiškia, jog išmanieji namai rūpinasi ne tik patalpų drėgnumu, bet ir kitais oro kokybės parametrais.

Produktyviam darbui reikia oro!  

Klimato kontrolės funkcija susideda iš kelių daviklių, kurie matuoja drėgmę, deguonies kiekį, temperatūrą bei kitas oro kokybės parametrus. Jiems pakitus, sistema automatiškai reaguoja ir tiekia papildomai šviežio oro iš lauko, drėkina, šildo arba vėsina patalpas.

Gyvenimo kokybei – darbui, mokymuisi, bendravimui ir net miegui itin svarbu deguonis. Klimato kontrolės sistema normaliam žmogaus aktyvumui reikalingą deguonies kiekį skaičiuoja pagal patalpose esantį žmonių kiekį. Todėl net jei surengėte kalėdinį vakarėlį kelioms dešimtims žmonių, niekam dėl oro stokos galvos neskaudės ir mieguistumas nekamuos.

Klimato kontrolė ypač svarbu biuruose, kuriuose dirba daug žmonių. Mat antroje dienos pusėje dėl deguonies trūkumo darbo našumas bei intensyvumas smarkiai krinta ir tikrai ne kiekvienas kolega toleruoja viduržiemy plačiai pravertus langus. Pagal žmogaus bioritmus suprogramuota pastatų automatika darbingumui didinti pasitelkia ne tik deguonį, kuris labai svarbus smegenų veiklai (smegenys, kurios teužima 2 proc. žmogaus kūno masės, suvartoja apie 20 proc. deguonies), bet ir apšvietimą bei temperatūrą. Ir kai ateina nuovargis, dirbantysis gali būti stimuliuojamas žemesne temperatūra, ryškesne ir šaltesne šviesa. Tuo tarpu pertraukų metu sukuriama švelnesnė, malonesnė aplinka, kad žmogus geriau ilsėtųsi. „Tokius ciklus galima sudaryti visai darbo dienai, pokyčiai – vos pastebimi, o žmogus ir geriau jaučiasi, ir būna darbingesnis, - sakė „Jung Vilnius“ vadovas. – Mūsų klimato zonoje, kaip ir, beje, Skandinavijos šalyse, labai svarbu šviesa, nes kai už lango – niūru, žmogui ir dirbti nesinori. O va jei sukuriame tokį apšvietimą, kuris primena saulėtą rytą, žmogui dirbti smagiau“.