Ir gaisrus gesina, žmones gelbsti, ir šauniai ūkininkauja

Ūkininkauja Dainoras ir Dainora

D. Vladička Šilutės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba nuo 2002 metų balandžio 24-osios. Jis negalėjo „Šilokarčemos“ korespondentui paaiškinti, kodėl pasirinko ugniagesio profesiją. „Taip jau gavosi, reikėjo darbo, todėl ir atėjau į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą“, - pasakojo Dainoras.

Jis gyvena Pašyšių kaime. Kadangi ugniagesio darbas – pamainomis, turi nemažai laisvo laiko, todėl gali ūkininkauti. Dainoras sėkmingai plėtoja augalininkystės ūkį. Augina bulves, grūdines kultūras, žirnius. „Turiu daugiau nei šimtą hektarų žemės, darbo užtenka“, - sakė ūkininkaujantis ugniagesys, pridurdamas, kad šiemet javų derlius atsidūrė vos ne po vandeniu. Apgailestavo, kad pernai užaugino ir pardavė grūdus, atitinkančius pirmąją klasę, o šiemet visi – tik pašariniai.

Dabar ūkininkauti jam padeda žmona Dainora, anksčiau dirbusi Pašyšių parduotuvėje.

D. Vladička dalyvavo Europos Sąjungos paramos programoje „Ūkio valdų modernizavimas“. Už paramos lėšas įsigijo naują traktorių, plūgą, krautuvą.

Dainoro ir Dainoros šeimoje auga dvi dukros. Gabrielė jau studijuoja Kauno technologijos universitete, antrame kurse, o Goda tebesimoko Šilutės Vydūno gimnazijoje.

Paprašytas prisiminti per tuos keliolika metų vieną kitą labiausiai atmintyje išlikusią gelbėjimo operaciją, Dainoras sakė, kad tokia buvo Macikuose, kai socialinės globos namuose kilo gaisras. Nelaimė atsitiko Naujųjų metų naktį. Dainoras dirbo viename ekipaže kartu su R. Stirbiu. Prie pastato, kuriame kilo gaisras, stovėjo statybininkų pastoliai, nes tuomet ten vyko renovacijos darbai. Ugniagesiai matė, kaip globos namų gyventojai, gelbėdamiesi nuo dūmų, lipo pro antrojo aukšto langus ant šitų pastolių.

„Užbėgome abu laiptais į trečiąjį aukštą ieškoti gaisro židinio, o išeiti iš koridoriaus nebegalėjome, nes tokiose įstaigose durys iš vidaus būna be rankenų. Stipriai pabeldėme į duris ir kažkokia darbuotoja mus išleido. Koridoriuje matėme jau du gulinčius apdegusius žmones. Tikrai buvo nemalonu tai išvysti. Vienas iš jų jau buvo žuvęs, kitas vėliau mirė ligoninėje“, - prisiminimus dėstė Raimondas.

Dar jis prisimena, kaip vieną naktį skubėjo į Tatamiškių kaimą, kur daugiabučio namo antrame aukšte, pilname dūmų kambaryje, prie lango sėdėjo neblaivus vyras ir, pasak Dainoro, jis jau gargaliavo. Buvo tiek prigėręs, kad jau nuo lovos nebesugebėjo atsistoti. „Išvilkome tą žmogų į koridorių, paskui į lauką, darėme dirbtinį kvėpavimą, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, - pasakojo Dainoras.

Pinigai - vis į namus, o ne iš namų

Antrasis apdovanotasis ugniagesys - R. Stirbys - Šilutės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba nuo 2011 metų balandžio 1 dienos.

Gyvena Gardamo seniūnijos Pypliškės kaime, irgi ūkininkauja. Nedidelis ūkininkas – laiko tik keliolika melžiamų karvių. Kasmet sėja keturis-penkis hektarus javų, grūdus sunaudoja galvijų pašarui. Karves pamelžia jo žmona Lina.

„Pieno supirkimo kainos – mažos, moka tik po 14 centų už kilogramą. Nedaug ir to pieno teparduodame, jeigu būtų daugiau – šiek tiek brangiau mokėtų. Bet vis tiek prisiduriame prie atlyginimo, vis - į namus, o ne iš namų. Taip ir vargstame“, - kalbėjo Remigijus.

Ūkininkas neseniai dalyvavo supaprastintoje europinės kaimo rėmimo paramos programoje, kurioje skiriama iki 50 tūkst. eurų. Už šias lėšas įsigijo traktorių, cisterną, frontalinį keltuvą.

Šeimoje auga dukra ir sūnus. Evelina mokosi 11 klasėje, o mažajam pagrandukui Edvinui šį gruodį sukaks tik treji metai.

Tenka ir gulbes gaudyti

...Netikėtai „Šilokarčemos“ korespondento pokalbis su ugniagesiais D. Vladička ir R. Stirbiu Šilutės PGT viršininko kabinete buvo nutrauktas, nes per ryšio priemones nuskambėjo toks Bendrosios pagalbos centro pranešimas: „Gyvūnų draugija prašo sugauti gulbę apie 15-20 metrų pločio kanale Žalgirių kaime. Manoma, kad yra sužalotas jos sparnas. Prie pagrindinio kelio, važiuojant Rusnės link, turėtų jus pasitikti“.

„Tąkart gulbė iš arčiau ugniagesių gelbėtojų neprisileido. Mes plaukėme prie jos - tai ji nusiyrė į kitą pusę. Mes - iš kito galo, ji - į priešingą pusę. Taip, lyjant lietui, vargome daugiau nei dvi valandas, ir nesėkmingai“, - prisiminė Remigijus, sakydamas, jog pasitaiko tokių atvejų, kada ir kaip besistengiant nepavyksta ko nors išgelbėti ar suteikti pagalbą.