2017 m. daugiausiai lėšų bus skiriama Lietuvos kariuomenės kovinių ir kovinės paramos pajėgumų, kovinio rengimo aprūpinimo pajėgumų plėtrai

Nuo 2015 m. KAS biudžetas yra subalansuotas pagal NATO reikalavimus, keliamus išlaidų sričių proporcijų pasiskirstymui, t. y. kad personalo išlaikymo išlaidoms būtų skiriama ne daugiau kaip 50 proc. visų asignavimų, o įsigijimams (įskaitant ginkluotės ir karinės technikos įsigijimus ir modernizavimą) – ne mažiau kaip 20 proc. visų asignavimų.

2017 m. biudžeto projekte apie 43 proc. visų asignavimų planuojama skirti personalo išlaikymui ir apie 43 proc. – sandoriams (investicijoms ir kt. turtui, ginklams ir karinei įrangai, karinėms atsargoms, strateginėms ir neliečiamoms atsargoms). Apie 14 proc. visų asignavimų būtų skirta eksploatacinėms išlaidoms.

2017 m. asignavimų prioritetas bus skiriamas šioms sritims:

• Lietuvos kariuomenės kovinių ir kovinės paramos pajėgumų plėtrai,

• kovinio rengimo aprūpinimo pajėgumų plėtrai,

• vadovavimo ir valdymo, kibernetinio saugumo pajėgumų modernizavimui.

Krašto apsaugos ministerijos 2017 m. biudžeto projekte iki 90 proc. visų asignavimų planuojama skirti Lietuvos kariuomenės karinio rengimo ir su juo susijusiai sričiai.

2017 m. Krašto apsaugos ministerija yra numačiusi šiuos investavimo prioritetus:

• ilgalaikių sutartinių įsipareigojimų vykdymas pagal tęstinius KAS investicijų projektus,

• vadovavimo ir valdymo, ryšių, kibernetinio saugumo, žvalgybos sistemų plėtojimas,

• transporto priemonių, specialiosios technikos, įrangos ir infrastruktūros priimančiosios šalies paramai ir karių koviniam rengimui atnaujinimas ir vystymas,

• transporto priemonių, specialiosios technikos, įrangos ir infrastruktūros nustatytoms KAS užduotims vykdyti atnaujinimas ir vystymas.

2016 m. metais Lietuva krašto apsaugai skyrė 575,2 mln. eurų arba 1,50 proc. BVP, o 2014–2015 metais Lietuva pirmavo pagal gynybos išlaidų metinį augimą tarp visų NATO šalių.