Naujas kodekso lopas jau šildo ilgapirščius

Prekybos tinklų savininkai skaičiuoja nuostolius dėl vagysčių ir teigia, kad jų skaičius pradėjo didėti pernai, o šiemet įgijo dar didesnį pagreitį.

Žinoma, Lietuvos žmonės anaiptol nenuskurdo, kad pradėtų dažniau gvieštis svetimo turto. Tiesiog profesionaliems ilgapirščiams gyvenimą smarkiai palengvino Seimas, pakeitęs Baudžiamojo kodekso (BK) 190-ąjį straipsnį.

Tai, kas anksčiau buvo vadinama nedidelės vertės turtu, po 2015-ųjų sausio 1-osios tapo smulkiu turtu. Išaugus smulkaus turto vertei, vagys gviešiasi brangesnio laimikio, mat už jį dabar gresia viso labo administracinė atsakomybė, o ne baudžiamoji, kaip buvo anksčiau.

Iki 2015-ųjų pradžios nedidelės vertės turto riba buvo 130 litų, o pakeitus Baudžiamąjį kodeksą – jau 114 eurų. Nugvelbus prekių už mažesnę sumą taikoma tik administracinė atsakomybė.

Nors prekybininkai rauda dėl nuostolių, pokyčius palaiminę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai įsitikinę, kad 130 litų riba (dabar tai būtų 38 eurai) yra per menka suma, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Politikai aiškina, jog šitaip esą taupomi mokesčių mokėtojų pinigai, mat nagrinėti administracinę bylą kainuoja pigiau.

Kovojama kiekvieną dieną

Prekybininkai su ilgapirščiais susiduria kasdien. „Norfos“ tinklo parduotuvės Šilalėje vadovas Jonas Janušauskas pasakojo, kad užpraeitą savaitgalį parduotuvės apsaugininkai sugavo vagį, iškvietė policininkus, jie surašė protokolą.

Tačiau vos po pusvalandžio tas pats žmogus laisvas vėl vaikštinėjo po „Norfą“.

„Pakeitus Baudžiamąjį kodeksą tai tapo įprasta. Vagys renkasi brangų alkoholį, kainuojantį 20–30 eurų, ima po kelis butelius.

Žmogaus, kurį sučiupome tą savaitgalį, spalio pabaigoje laukia teismas. Bet ten jam paskirs keliasdešimties eurų baudą, ir viskas.

O juk dažnai tokie vagys baudų nemoka. Anksčiau bent dieną juos areštinėje palaikydavo“, – kalbėjo parduotuvės vadovas.

J.Janušauskas pats klausė policininkų, kodėl paleido vagį, ir dar išgėrusį: „Atsakė neturintys kur jo dėti. Tauragės policija jo nepriima, o laikyti areštinėje Šilalėje – vadinasi, sėdėti prie jo, kad ko nepasidarytų.“

Anot prekybininko, tokie atvejai labai dažni. Būna, kad ir penkis kartus įkliuvęs vagis vėl vaikšto laisvėje.

Mėgina griebti kilogramais

„Tai yra visiškas nebaudžiamumas“, – tiesiai šviesiai padėtį įvertino „Norfos“ tinklo apsaugos vadas Genadijus Beliavskis.

Prekybos tinklų patiriami nuostoliai nuolat auga. Vagišiai dažniausiai susikrauna kokius tris butelius brangaus viskio ir bando sprukti.

„Arba, tarkime, kiti mėgino išsinešti 26 pakelius kavos – iš viso 13 kilogramų. Vagys, narkomanai, alkoholikai jau terorizuoja prekybos įmones. Vos paleisti vėl eina vogti.

Tokiems asmenims skiriamos baudos yra niekinės, nes pinigų jie niekada neturėjo ir neturės. Pavogė, pardavė, išleido“, – kalbėjo G.Beliavskis.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bauda už smulkaus turto vagystę siekia 86–260 eurų.

Suskaičiuoja, kad neviršytų

Apsaugininkams itin sunku nutverti profesionalius vagis, kurie vėliau laimikį parduoda.

Padėtis pasidarė labai sunkiai suvaldoma jau praėjusiais metais, kai buvo pakeistas prekybininkams itin svarbus BK 190-asis straipsnis. Tai pajuto ir „Rimi“ tinklas.

„Vagysčių skaičius padidėjo. Ypač išaugo šiemet. Toks jausmas, kad vagys šiek tiek padelsė, pasitikrino, ar tikrai veikia pakeistas Baudžiamojo kodekso straipsnis.

Profesionalūs vagys gerai suskaičiuoja, už kokią sumą galima vogti, kad įkliuvus tai būtų laikoma smulkiu turtu ir jiems būtų taikoma administracinė, o ne griežtesnė baudžiamoji atsakomybė“, – kalbėjo „Rimi“ atstovė Giedrė Bielskytė.

Teismas vagilę išteisino

Kad apsivogę asmenys jau įgudo pasinaudoti įstatymų pokyčiais, įrodo byla, kurią teismui teko nagrinėti gavus apeliacinį skundą.

Moteris buvo nuteista už tai, kad 2014 metų gruodį iš prekybos centro „Maxima LT“ Panevėžyje pavogė tris pakuotes po kilogramą kavos pupelių „Lavazza Espresso“, kurių vienos kaina tuomet buvo 71,99 lito (dabar – 20,85 euro). Bendras nuostolis siekė maždaug 216 litų (62,56 euro).

Pagal senąją Baudžiamojo kodekso redakciją, šis nuostolis buvo didesnis už vieną minimalų pragyvenimo dydį (tuomet – 130 litų), tad moteris buvo pripažinta kalta.

Tačiau 2015-aisiais įsigaliojus BK 190 straipsnio pakeitimui, pagal kurį jos pavogtos prekės tapo smulkiu turtu, moteris apeliaciniame skunde paprašė švelninti bausmę – skirti nesusijusią su laisvės atėmimu, patikindama, jog dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Ji pasižadėjo ateityje gyventi dorai.

Teismo posėdyje ir kaltinamosios gynėjas, ir prokuroras prašė nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį – dėl pasikeitusių įstatymo nuostatų.

Kaip rašoma teismo nuosprendyje, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Vadinasi, jis taikomas iki to įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Tad teismas nusprendė Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują. Moteris buvo išteisinta, jai iškelta administracinė byla pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį.

Netenka milijonų eurų

Prekybininkai sutartinai tvirtino, kad dėl vagysčių patiria nemenkų nuostolių. Tarkime, 139 parduotuves turintis „Norfa“ tinklas apskaičiavo, kad ilgapirščių padaroma žala sudaro apie 0,5 proc. apyvartos. Tai siekia daugiau nei 2 mln. eurų per metus.

Kitų didžiųjų tinklų atstovai nelinkę atskleisti patiriamos žalos dydžio – vadina tai paslaptimi. Tačiau ir jie pripažino, kad pastaraisiais metais vagiama daugiau ir brangesnių prekių.

„Dažniausiai bandoma pasisavinti alkoholinių gėrimų, gerai žinomų prekių ženklų namų komforto ar bakalėjos prekių. Itin daug dėmesio skiriame savitarnos kasų zonos priežiūrai, tad vagysčių čia pasitaiko retai“, – sakė „Iki“ atstovė Berta Čaikauskaitė.

Už 38 eurus daug maisto prekių neprisikrausi

Stasys Šedbaras (Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas)

„Pats komitetas įstatymo projektų nerašo. Kokius penkerius metus, jei ne daugiau, tokie siūlymai padidinti smulkaus ir nedidelės vertės turto ribą ateidavo iš Policijos departamento. Manau, kad siūlymai pagrįsti. Vakarų šalyse nėra tokio dalyko kaip administracinė atsakomybė. Visa atsakomybė ten kriminalinė. O pas mus yra du kodeksai.

Įsivaizduokite – smulkaus ir nedidelės vertės turto riba siekė 130 litų. Kas tiek galėtų kainuoti? Sunku patikėti, kad už tokią sumą prisikrausi daug maisto prekių.

Įsivaizduokite, vyksta ikiteisminis tyrimas. Kiek reikia atlikti veiksmų ir kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams? Mažiausiai triskart brangiau nei pavogto turto vertė. Net jei procesas supaprastintas, vis tiek reikia eiti pas teisėją, prokurorą. Tai sąnaudos, kurias pinigais sunkiai išmatuosi.

Žinoma, yra psichologinis niuansas. Galima pamanyti: man dar negresia baudžiamoji atsakomybė, tai galiu vogti.

Visuomenės, mokesčių mokėtojų požiūriu nedidelės vertės turto ribos pakėlimas yra teisingas žingsnis. O pačios parduotuvės, jų apsauga turi žiūrėti, kad vagysčių išvis nebūtų.“

Šaltinis: lrytas.lt