Prieširdžių virpėjimas grėsmingai kėsinasi į šilutiškių gyvybes

Sutrikimas nejuntamas

Prieširdžių virpėjimas plačiai paplitęs sveikatos sutrikimas. Tačiau jį patiriantys žmonės neįvertina kylančios grėsmės ir  skiria mažai dėmesio apsisaugojimui nuo šios ligos sukeliamo  pavojaus gyvybei.

Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus vedėja Audronė Pikžirnienė sako, kad dažnai šis sutrikimas yra nejuntamas, tačiau kai kurie jo simptomai yra pastebimi ir be specialių tyrimų. „Jei dažnai kankina galvos svaigimas, net alpimas, nuolatinis nuovargis, dusulys, aktyvesnės fizinės veiklos metu patiriate silpnumą, jaučiate, kad širdis dažnai plaka neritmiškai – vertėtų apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar šie simptomai nerodo esančio prieširdžių virpėjimo“, - kalbėjo medikė. Pasak jos, prieširdžių virpėjimo rizikai didelę įtaką daro asmens amžius, skydliaukės veikla, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, dažnas alkoholio vartojimas. 

Medikė teigė, jog prieširdžių virpėjimas sukelia nemalonius, o dažnai ir pavojingus reiškinius. Anot jos, šis sveikatos sutrikimas blogina gyvenimo kokybę. Dėl jo atsiranda nemalonūs pojūčiai širdies plote, juntami širdies plakimai, galvos svaigimas, prasčiau toleruojamas fizinis krūvis, dažnai kankina nerimo jausmas.

Paplitęs skirtingai įvairiose amžiaus grupėse

A. Pikžirnienė teigia, jog dėl prieširdžių virpėjimo gali išsivystyti širdies veiklos nepakankamumas. Vienas svarbiausių ir pavojingiausių neigiamų prieširdžių virpėjimo poveikių - trombų susidarymas širdyje. Dėl neritmingų prieširdžių susitraukimų kairiajame prieširdyje susidaro kraujo krešuliai. Šie, atitrūkę kraujo tėkmės, nunešami į smegenis ar kitus vidaus organus ir užkemša jų kraujagysles. Taip sukeliamas smegenų insultas, sisteminė vidaus organų ar galūnių kraujagyslių embolija.

Skyriaus vedėja perspėja, jog prieširdžių virpėjimas maždaug 5 – 6 kartus padidina riziką patirti insultą. Iškilus šiam sutrikimui, net 25 proc. ligonių miršta per pirmąjį mėnesį ir 25 proc. – per pirmuosius metus.

A. Pikžirnienės duomenimis, prieširdžių virpėjimas - širdies ritmo sutrikimas, paplitęs skirtingai įvairiose amžiaus grupėse. Jį patiria iš viso maždaug 1 proc. gyventojų, o, perkopusiųjų 80 metų amžių, nustatoma net 90 proc. prieširdžių virpėjimo atvejų. Pasak gydytojos, yra manoma, kad per ateinančius 30 metų prieširdžių virpėjimo dažnumas išaugs tris kartus.

Medikė pastebėjo, jog širdies sutrikimas užklumpa vis jaunesnius asmenis. Dažniau jis diagnozuojamas vyrams nei moterims. Pašnekovė prisimena, kad prieš keletą metų prieširdžio virpėjimas nustatytas pacientui, kuris neturėjo 18 metų, o šį pavasarį dėl šio sutrikimo pristatytas 28 metų vyras.

Gyventojai, besikreipiantys su minėtais sutrikimais, kurių amžius 40-50 metų, jau medikų nestebina - tai tampa kasdienybe. „Būna dienų, kai 4-5 žmonės atvežami į Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių su prieširdžių virpėjimais. Pastebėta, kad jų padaugėja, kai yra pilnatis.  Padaugėja ir pavasarį, kai prasideda pirmieji žolės pjovimai. Po žiemos žmonių organizmai dar būna neparuošti fiziniam krūviui. Todėl ir sutrinka širdies veikla. Šiemet elektrošoko terapija taikyta 83 kartus. Praėjusiais metais iš viso jų atlikta 69 kartus. Manau, iki metų galo skaičius bus dvigubai didesnis nei pernai. Iš Klaipėdos zonoje esančių regioninių ligoninių, kol kas tik Šilutėje yra atliekama elektroimpulso terapija prieširdžio virpėjimo gydymui“, - dėstė A. Pikžirnienė.

Prieširdžių virpėjimo gydymo metu siekiama apsisaugoti nuo komplikacijų, tokių kaip insultas ar širdies veiklos nepakankamumas ir palengvinti pačių širdies ritmo sutrikimų sukeliamus simptomus.

Būtina keisti gyvenimo būdą

Prieširdžių virpėjimą patiriantiems asmenims medikė rekomenduoja saugotis nuo insulto, naudojant atitinkamas medicinines priemones, užtikrinančias maksimalią įmanomą apsaugą.

Apsaugai nuo prieširdžių virpėjimo komplikacijų dauguma jį patiriančių pacientų turėtų  nuolat vartoti kraujo krešėjimą mažinančius vaistus – antikoaguliantus. Prieširdžių virpėjimo sukeliamų simptomų mažinimui individualiai parenkama arba tinkamo širdies ritmo palaikymo, arba širdies susitraukimo dažnį retinantys vaistai.

„Siekdami išvengti širdies sutrikimų pasikartojimų, žmonės turi atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą, bandyti jį keisti. Reikia koreguoti savo svorį, mažinant suvartojamų kalorijų skaičių, daugiau judėti, mesti rūkyti, nes nikotinas siaurina kraujagysles ir verčia širdį dirbti sunkiau. Būtina kontroliuoti cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje. Nepamirškite valgyti daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų. Išmokite valdyti stresą – giliau kvėpuoti, naudoti įvairias streso malšinimo technikas. Gydykite skydliaukės sutrikimus.  Nepamirškite gerai išsimiegoti“, - patarė A. Pikžirnienė. Pasak jos, sveikatos būklė labai daug priklauso nuo patiriamų emocijų. Žmogui būtina išsikalbėti, bendrauti, imtis širdžiai mielų veiklų, kurių metu jis nesijaučia vienišas, pasisemia geros nuotaikos. „ Neužsidarykite tarp keturių sienų, nejauskite priešpriešumo vieni kitiems. Stenkitės daugiau pastebėti malonius dalykus supančioje aplinkoje. Džiaukitės gamta, kuri kasdien vis kitokia ir visuomet graži. Kiekvienas esame atsakingas už savo gyvenimą. Kasdien daromos klaidos, priartinančios ankstyvą mirtį. Nedarykime to“, - kalbėjo pašnekovė.

Medikė pataria tiems, kurie serga prieširdžių virpėjimu ar patiria aukščiau išvardintus simptomus – nieko nelaukti ir kreiptis į gydytojus, nes būtina įsitikinti, jog reikalingas gydymas antikoaguliantais ir ar skiriamas gydymas yra tinkamas.