Kodėl už nemokamą gydymą reikia mokėti?

„Užsiregistravau dantų protezavimui. Gydytojas apžiūrėjo ir surašė viską, ką reikės daryti. Man teko eilės Nr. 967. Bet mano kaimynė jau dedasi dantų protezus. Kai reikėjo traukti dantis, tai ji turėjo mokėti po 50 litų už traukimą. Man irgi reikės traukti 4 dantis, tai jau – 200 litų. Ar tai nėra įskaityta į tą nemokamą protezavimą?“, - klausė O. Muraškienė.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Saulius Dabravalskis „Šilokarčemai“ paaiškino: „Burną sanuoti (paruošti protezavimui) turi bendrosios praktikos gydytojai-odontologai toje gydymo įstaigoje, kur pacientė yra prisirašiusi, ir sanuota burna patekti būtent pas tą specialistą, kuris jau protezuos dantis. Pacientas traukiant dantis turi mokėti tik už vienkartines priemones ir nuskausminimo medžiagą, o už darbą apmoka Valstybinė ligonių kasa. Jeigu nesanavusi burnos ji pateks pas dantis protezuojantį gydytoją, jis gali už sanavimą pacientę ir apmokestinti. Sanavimas nėra įskaitytas į nemokamą protezavimą“.

O. Muraškienė piktinosi, kad neseniai akių gydytoja ją pasiuntė akių operacijai į Kauną, davė telefono numerį, kur galima registruotis. Paskambino ir išgirdo, kad tas siuntimas operacijai netinka. Ji privalanti paimti siuntimą iš šeimos gydytojo, o konsultuotis pas tą gydytoją, kuris operuos.

„Tai nejaugi ta akių gydytoja to nežino? – piktinosi moteris. - Man Klaipėda arčiau, todėl aš registravausi Klaipėdoje. Ten man pasakė, kad akių lęšiukai gali būti mokami 200–400 litų. O paskambinus į Kauną Nr. 8 37 750805 Klaipėdoje mane įrašė į eilę 2015 m. vasario 11 d. Bet turėsiu eiti pas gydytoją, kad išrašytų naują siuntimą, nes tas jau bus pasenęs. Paskambinus į Kauną minėtu numeriu man pasakė: „Konsultacija kainuos 150 Lt, operacija – 550 Lt, lęšiukas – 700-800 Lt. Kaip suprasti paprastam kaimo žmogeliui? Kur mokėti ir išvis ar reikia už tai mokėti?“.

S. Dabravalskis paaiškino: „Akių lęšiukus valstybinė ligonių kasa nuperka centralizuotu būdu ir juos pateikia gydymo įstaigoms, kurios atlieka tas operacijas ir kurios turi sudariusios sutartis su ligonių kasa. Šiuo metu lęšiukų turime, net būna periodų, kada jų pritrūksta. Pacientas turi palaukti ir gauti tą lęšiuką nemokamai, kai jis bus patiektas iš ligonių kasos. Už operaciją, jei pacientas turi siuntimą, taip pat apmoka ligonių kasa. Lęšiukas, jeigu pacientas pasirenka iš ligonių kasos pateikto sąrašo, irgi nieko nekainuoja. Jeigu pacientas pasirenka kitokį lešiuką, tai jis už jį ir susimoka“.

Dar S. Dabravalskis patikslino, kad jeigu pacientas kreipiasi į gydymo įstaigą, kuri neturi sudariusi sutarties su Valstybine ligonių kasa, už viską reikės mokėti. Tokiu atveju, į ligonių kasą teks pristatyti sąskaitą-faktūrą, kuri grąžins pacientui sumokėtus pinigus.

„Lapkričio 18 d. „Tauragės kurjeryje“ vėl tas pats skelbimas įdėtas, - laiške rašė piktupėniškė. - Teigiama, kad lęšiukas nemokamas, o iš tikrųjų ir konsultacija, ir operacija mokama. Tai kaip mums mirtingiesiems suprasti? Gal kas aiškiau per spaudą paaiškins paprastiems žmonėms? Dabar man atlieka kas mėnesį kraujo tyrimą dėl širdies ir kairės kojos buvusios trambozės. Kiekvieną mėnesį tai kainuoja 12 litų, o jeigu dar noriu sužinoti ir cholesterolio kiekį, tai jau moku15,60 Lt. Anksčiau Tauragėje už skydliaukės kraujo tyrimą mokėdavau po 22 Lt keletą metų. Dabar jau nebemoku, daro dykai. Kas dabar gali žinoti, kas toje gydytojų virtuvėje verda? Paskelbtų spaudoje aiškiai, už ką žmonės turi mokėti ir kas yra daroma nemokamai? Priveisė tų privačių klinikų kaip prie šuns blusų, ir kiekviena plėšia kiek tik gali. Ar nėra kokio vienodo normatyvo? Ar nereikia vieno įstatymo, vienijančio kainas? Juk dabar vienas gydytojas traukia dantį  už 20 litų, kitas prašo 50 litų. Ar čia nepažeidimas?“.

S. Dabravalskis teigė: „Už kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimą ligonių kasa apmoka iki 12 litų per kalendorinius metus. O jeigu pati pacientė nori susižinoti cholesterolio kiekį, o gydytojas mato, kad tai nereikalinga ir viskas yra aišku, be abejo, turėtų pati susimokėti. Už savo norus mes mokame visi – už pageidavimus, geresnes medžiagas ir t. t.

Kuo tikėti – ligonių kasa ar gydymo įstaiga?

„Šilokarčema“ paskambino O. Muraškienės nurodytu telefonu į Kaune veikiantį Akių chirurgijos centrą. Atsakymas buvo toks pat – pateikė tokias pačias kainas už konsultaciją, operaciją ir lęšiuką. Pasidomėjus, ar tas centras turi sutartį su ligonių kasa, atsakė, kad taip. Tai kodėl tada reikia mokėti, jeigu visa tai pacientams nekainuoja?

Susisiekėme su Kauno teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Nijole Bijanskiene. Sužinojusi šią situaciją ji pažadėjo pasidomėti, kodėl ten taip yra ir artimiausiu metu pateikti atsakymą. Gavę jį apie tai parašysime ir „Šilokarčemoje“.