Žemaitija diktuoja madas: į miestelių aikštes sugrįžta turgūs
Kai ankstų ketvirtadienio rytą Švėkšnos (Šilutės rajonas) miestelio gyventojus pažadina vienas kitą perrėkiantys gaidžiai ir jiems antrinančių vištų kudakavimas, miestelėnai jau žino – metas keltis. Istorinėje miesto aikštėje prasideda didysis kermošius.
Gaidžiai erzelį kelia neatsitiktinai: gretimuose užtvaruose kudakena neįtikėtino grožio plunksnomis pasidabinusios vištos. Egzotiškos nuotakos, ne kitaip. Ir ne puodui skirtos, bet veislės pagerinimui.
Jų šeimininkas, žemaitis iš stuomens ir iš liemens visiems smalsuoliams gali papasakoti kiekvienos savo vištelės istoriją. Papasakos ir, žiūrėk, ne vieną klausytoją sugundys paleisti jas į savo vištides. Ir kaina nesikandžioja, už vienas prašo 4-5, už ypatingas mėlynaplaukes – vos 6 eurų.
Matyt, neatsitiktinai vištų pardavėjo kaimynystę pasirinko maišuose kuo įvairiausius grūdus pardavinėjantis smarkuolis.
Dvejojančiam pirkėjui jis gali čia pat pademonstruoti grūdo kokybę. Žarst sauja per juos, šast vištelėms. Egzotiškų gražuolių juk bet kokiu grūdu nesuviliosi. O šie joms patinka.
Raudonskruostė Elena vilioja iš savo laukų surinktu rudeniniu derliumi: bulvės, burokėliai, morkos...Tačiau daugeliui neregėti, bangelėmis pasidabinę kopūstai – be konkurencijos. Jei tikėti jų šeimininke, jie patys geriausi, kai norima susukti kopūstų suktinukus, kitaip – balandėlius. Ir vos už 60 centų.
Kaltai, ratai, varžtai, grąžtai. Įvairiausi sendaikčiai, turkiškos, kiniškos prekės, puodai, bliūdai, baldai, kvapni duona, saldumynai. Visko ten yra. Ir to, kam galima rasti pavadinimą, ir to, ko akys nėra regėję.
Nėra ko laidyti liežuvį, reikia patiems pamatyti, išgirsi, užuosti. Jei nesuskubote į Švėkšną, penktadienį nukeliaukite iki Žemaičių Naumiesčio. Ten trauks ir šio turgaus prekeiviai, ir naujų atvyks. O susivėlinusių laukia netoli Klaipėdos trečiadieniais ir savaitgaliais šėlstantis Dituvos blusų turgus.