Viena ranka paglosto, kita - pagrūmoja

Šilutės piktžaizdė - „Šanchajus"

Kiekviename Lietuvos mieste, miestelyje ar kaime iki šių dienų dar yra išlikusių, sovietmetį primenančių ,,reliktų" - namų-vaiduoklių, buvusių fermų su išdaužytais langų stiklais. O Šilutės „pažiba" - senų metalinių garažų sąvartynas, miestelėnų „Šanchajumi“ vadinamas, esantis šalia Pievų gatvės ir užimantis daugiau nei tris hektarus miestui priklausančios teritorijos. Dėl jos sutvarkymo kilo ginčas tarp komiteto nario Arvydo Jako ir Administracijos direktoriaus Sigito Šepučio. Į A.Jako klausimą, ar administracija yra paskaičiavusi, kiek reikės lėšų šio objekto sutvarkymui, direktorius atsakė, kad tai nėra taip paprasta, kadangi be viso ten esančio nekilnojamojo ,,turto“ - išlikusių garažų karkasų, šiukšlių, padangų, betono luitų - yra ir kilnojamasis: čia glaudžiasi asocialūs asmenys, o vienas šilutiškis laiko būrį ožkų. Galų gale jis pažadėjo, kad per šią kadenciją,, Šanchajaus“ nebeliks. O kad šis pažadas turėtų realų pagrindą, A. Jakas paprašė būtinai jį užprotokoluoti.

UAB „Šilutės vandenys" didins kainas

Komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas paprašė įmonės vadovo Alfredo Markvaldo paaiškinti, kodėl jas nuspręsta padidinti? Direktorius išvardino priežastis: abonentinis mokestis, nuotekų išvežimas, atsiskaitymo vokų pristatymas vartotojams (5 tūks. Šilutėje bei 8 tūks. už jos ribų ) ir t.t. Komiteto nariai pastebėjo,  kad, šiuo metu už paslaugas atsiskaitantieji internetu, turi mokėti papildomai. Jų nuomone, reikėtų programos su individualiu įėjimu prie duomenų bazės. Tai, suprantama, būtų pažangesnė metodika, bet, A. Markvaldo nuomone, programos įdiegimas kainuotų apie 50 tūks. eurų ir vargu ar atsipirktų, kadangi bendrovė pelno neturi, o iš kitos pusės - dar ne visi šilutiškiai naudojasi interneto paslaugomis.

Ir vienas lauke - karys

Šilutiškis Stasys Blinkevičius dar metų pradžioje pradėjo varstyti Savivaldybės duris aiškindamas, kad dabar galiojantys buitinių atliekų išvežimo įkainiai jo netenkina ir mokėti sutinkąs tik už faktinį šiukšlių kiekį, pvz., kaip Vokietijoj - surinkėjai atvažiavo į vietą, atliekas pasvėrė, išrašė kvitą ir belieka sumokėti nurodytą sumą. Bet čia  ne Vokietija, čia Lietuva - čia lietūs lyja... S. Blinkevičiui buvo  pateikti paaiškinamieji raštai ir kad su prašymais jis jau pavėlavo. Pastarasis nenurimo, kreipėsi į Seimo kontrolierių ir sulaukė palaikymo. Atsakomajame rašte nurodyta ištaisyti klaidas, o kaltus asmenis nubausti. Į šią situaciją gilinosi Kontrolės komitetas. Jo narys A. Jakas sakė, kad seniai reikėjo keisti įkainių skaičiavimo metodiką, kuri jau tęsiasi nuo buvusio mero Šarūno Laužiko laikų. Kiekvienoje kadencijoje būdavo  papildymų, korekcijų , o konkretumo jokio. Todėl, jo nuomone, reikia inventorizuoti visus ankstesnius sprendimus ir patvirtinti vieną aiškų, visiems suprantamą, o į darbo grupę įtraukti ir S. Blinkevičių. Savivaldybės sekretorius patikino, kad tai bus padaryta kitą mėnesį.

Mažas esi ir suprasti nieko negali

Ir pabaigai sugrįžkime trumpam prie mokesčių už vandenį. Posėdžio metu Administracijos direktorius S. Šeputis užsiminė, kad savivaldybė Valstybinei kainų ir energetikos komisijai buvo pasiūliusi, kaip būtų galima sumažinti tarifus, bet pastaroji tik pagrūmojo - taip elgtis, gink Dieve, nevalia. Ir suprask, žmogau: iš aukščiausių tribūnų trimituojama, kad viskas daroma piliečių gerovei, gyvenimo kokybės gerinimui, o, pasirodo, tai tik tušti lozungai, realiame gyvenime galioja kitos taisyklės.