Oficialiais duomenimis Šilutės rajone skurdo nėra. Ar tikrai?

2016-10-27, Lijana JAGINTAVIČIENĖ
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų įsitikinę, jog didžiausia grėsmė mūsų valstybei - nesprendžiamos socialinės problemos.
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų įsitikinę, jog didžiausia grėsmė mūsų valstybei - nesprendžiamos socialinės problemos.
Šią savaitę minėjome Tarptautinę kovos su skurdu dieną. Todėl nevyriausybinės organizacijos  priminė, kad, šalies gyventojų vertinimu, didžiausia grėsmė mūsų valstybei - nesprendžiamos socialinės problemos. Skurdo rizikos mąstai Lietuvoje jau daugybę metų išlieka tarp aukščiausių Europos Sąjungoje. Šilutėje jie taip pat skinasi kelią. Nors socialines pašalpas gaunančiųjų skaičius mažėja, tačiau maisto produktais paramos norinčių skaičius auga.

Išskyrė pagrindines grėsmes

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų įsitikinę, jog didžiausia grėsmė mūsų valstybei - nesprendžiamos socialinės problemos. Tuo domėjosi Pilietinės visuomenės institutas – užsakė apklausą. Ją atliko bendrovė „Spinter tyrimai".

Trečdalis (33 proc.) respondentų nurodo, kad pagrindinė grėsmė visuomenės saugumui yra emigracija ir visuomenės senėjimas, o ketvirtadalis (26 proc.) nerimauja dėl pajamų nelygybės ir socialinės atskirties. Šios grėsmės Lietuvos gyventojams aktualesnės nei „neprognozuojamos Rusijos" grėsmė (kurią kaip didžiausią grėsmę įvardija 15 proc. respondentų), tarptautinis terorizmas (13 proc.) ar nevaldoma pabėgėlių krizė (9 proc.).

Pajamų nelygybės ir socialinės atskirties grėsmę šiek tiek labiau sureikšmina vyresnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo, žemesnių (apie 201-300 Eur šeimos nariui) pajamų grupės atstovai. Emigraciją ir visuomenės senėjimą dažniau nei patys jauniausieji ar vyriausieji paminėjo 26-55 metų respondentai, aukštesnių pajamų grupės atstovai, rajonų centrų gyventojai.

Dėl emigracijos bei visuomenės senėjimo procesų vyrai ir moterys rūpinasi panašiai (po 32-34 proc. atsakymų), tačiau moterys labiau nerimauja dėl socialinės atskirties ir pajamų nelygybės (vyrai - 22 proc., moterys - 29 proc.).

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kartu su Pilietinės visuomenės institutu primena - skurdo rizikos mąstai Lietuvoje jau daugybę metų išlieka tarp aukščiausių Europos Sąjungoje.

Socialines pašalpas gaunančių - mažiau

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis mano, kad skurdas dar nekaraliauja mūsų rajone. „Nemanau, kad skurdas didėja. Mes nesame išskirtiniai kitų savivaldybių atžvilgiu. Pas mus net geresnė finansinė padėtis, o perkamoji galia – didesnė nei kitose savivaldybėse. Daug prekybos centrų, o kiek dar jų Šilutėje statysis. Tai rodo, kad perkamoji galia pas mus didesnė nei kitose rajonuose“, - sakė meras. Pasak jo, pagrindinė atsirandančio skurdo  rajone priežastis - daug tokių, kurie turi įprotį gyventi iš socialinių pašalpų. Kita priežastimi įvardinami  maži atlyginimai. Rajono vadovas mano, kad situacija pasikeis tuomet, kai prasidės Europos Sąjungos projektų finansavimas. Tai turėtų būti 2017 metų viduryje „Tai labai paveiks statybos sektorių, o su juo ir kitus sektorius. Statybos sektorius visoje Lietuvoje daro didelę įtaką vidaus produkto sukūrimui.

Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis sako, kad skurdas rajone mažėja. Tai, anot jo, rodo ir skaičiai.

Pavyzdžiui, socialinės pašalpos pernai buvo mokamos 3156 gyventojams. Jiems išmokėta 1,4 milijonai eurų.

Šiuo metu šią paramą gauna 2200 žmonių. „Įstatymai, kontrolė, emigracija. Viskas turi įtakos. Nuo 2014 metų veikia Piniginės socialinės paramos skyrimo seniūnijose komisijos. Todėl dalis žmonių net neteikia prašymo gauti socialinę pašalpą, nes žino, kad  komisija viską išsiaiškins, kalbėsis su kaimynais, kurie ir pasakys tiesą, kiek šeimose yra narių. Todėl dabar pašalpas gauna tie, kuriems to tikrai reikia“, - teigė A. Šimelionis.

Jei žmogus gauna socialinę paramą daugiau kaip 12 mėnesių, ji mažinama 20, vėliau dar 40 – 50 procentų. Po trijų metų pašalpa gali būti ir visiškai nutraukta. Tai, pasak pašnekovo, skatina ieškoti darbo, o ne gyventi tik iš pašalpų.

Gauna paramą maisto produktais

Gyventojai gauna ir paramą maisto produktais. Suplanuota, kad 2016 metais ši parama bus teikiama šešis kartus: vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesiais. Šiais metais Šilutės rajono savivaldybėje paramą gaunančių asmenų padaugėjo. Metų pradžioje paramą gavo 3435 asmenys, o spalio mėnesį  gaus 4702. Kadangi maistas dar bus dalinamas gruodžio mėnesį, todėl paramos gavėjų dar gali padaugėti.

Kaimiškose seniūnijose paramos maisto paketais gavėjų skaičius taip pat didėja. Pavyzdžiui,  Šilutės seniūnijos kaimiškoje dalyje paramą metų pradžioje gavo 305 asmenys, dabar ją gaus 493. Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje metų pradžioje paramą gavo 335 asmenys, dabar gaus – 466.

Teisę gauti paramą maisto produktais iš Fondo turi asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) 1,5 dydžio per mėnesį.

Parama maisto produktais gali būti skiriama ir išimties atvejais, jei šeimos pajamos vienam jos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) didesnės nei 1,5 VRP dydžio, bet neviršija 2 VRP dydžių per mėnesį.

Vedėjas primena, kad dėl paramos maisto produktais iš Fondo gali kreiptis asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Šilutės rajono savivaldybėje, prašymus pateikdami pagal faktinę gyvenamąją vietą: Šilutės miesto gyventojai – Socialinės paramos skyriuje, Šilutės seniūnijos kaimiškosios dalies gyventojai – Šilutės seniūnijoje, kitų seniūnijų gyventojai – seniūnijose.

Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys įsitikinęs – skurdas rajone skinasi kelią, nes seniūnijose atsiranda vis daugiau sunkiai besiverčiančių šeimų, kurioms tenka padėti. Anot jo, darbingo amžiaus žmonės išvyksta į užsienį ir tai, ką galėtų sukurti savo šalyje, jie kuria kitur.


Straipsnio komentarai

lietuvo2016-10-28





Komentaras patinka Komentaras nepatinka
kažkas bado nėra mates 2016-10-27
nebent savivaldyvės ponuliams skurdo nėra ir kas tokias debilyzmus rašinėja Komentaras patinka Komentaras nepatinka