„Lietuvos korupcijos žemėlapis“- antikorupcinio sąmoningumo didinimui

Projektu „Tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ atlikimas, antikorupcinės socialinės reklamos sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ siekiama labiau atpažinti korupciją, kaip vieną iš Lietuvos problemų, ją mažinti ir didinti Lietuvos gyventojų antikorupcinį sąmoningumą, t. y. motyvuoti nedaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų, skatinti pranešti apie pastebėtą kito asmens daromą tokio pobūdžio pažeidimą.

Projekto įgyvendinimo metu numatoma atlikti tyrimą apie korupciją Lietuvoje „Lietuvos korupcijos žemėlapis“, kurio rezultatai atskleis esamą korupcijos lygio situaciją šalyje, korupcijos pasireiškimo galimybes bei sudarys sąlygas tinkamų antikorupcinių priemonių taikymui. Siekiant, jog antikorupcinės priemonės būtų vykdomos kryptingai, planuojama sukurti antikorupcinės socialinės reklamos vykdymo strategiją bei rengti ir įgyvendinti informacines ir šviečiamąsias kampanijas, skirtas korupcijos atsiradimo ir plitimo rizikai mažinti.

Investuoti į minėtą projektą Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas buvo nuspręsta, nes sociologinis tyrimas yra vienintelis nacionalinio lygmens įrankis, leidžiantis stebėti ir vertinti pokyčius korupcijos kontrolės kontekste trejose respondentų grupėse: gyventojų, valstybės tarnautojų ir verslininkų. Toks kompleksinis tyrimo atlikimas ir jų rezultatų analizė leidžia atpažinti korupciją, kaip probleminį reiškinį Lietuvoje, ir mažinti korupciją, didinant Lietuvos gyventojų antikorupcinį sąmoningumą. ES struktūrinių fondų lėšų investavimas į šį projektą taip pat padėtų geriau atitikti tarptautinius antikorupcinius standartus, reikalaujančius, kad kovos su korupcija institucijos ir jų veikla turi būti žinoma visuomenei.

Pagrindinė projekto įgyvendinimą sąlygojanti priežastis - Lietuvoje egzistuojanti korupcija, kurios lygis yra prastesnis už ES vidurkį. Europos Komisijos atlikto „Eurobarometro“ tyrimo (2014 m. vasario mėn.) rezultatai rodo, kaip 58 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad korupcija yra labai paplitusi, Latvijoje tokios nuomonės buvo 38 proc., Estijoje – 15 proc. apklaustųjų (ES vidurkis – 27 proc.).

Projektui finansuoti skirta bemaž 215 tūkst. eurų, iš jų bemaž 183 tūkst. eurų – ES struktūrinių fondų lėšos.