Lietuvoj - lynas, Pamary - karšis

Tačiau dažnas šilutiškis, ypač meškeriotojas, skaitydamas apie lyno karūnavimą, tik šyptelėtų kairiuoju lūpų krašteliu: kas jau kas, o tikrasis Pamario vandenų  karalius - karšis moksliškai - Abramis brama. Juk ne veltui pagauti šios aukštos, kuprotos, plačiašonės žuvies į Nemuno žemupį traukia šimtai žvejų iš visos Lietuvos, o ypač savaitgaliais, prieš nerštą ar rudeniop. Pirmaujančias pozicijas karšis užima ne tik mėgėjiškoje, bet ir verslinėje žvejyboje. Oficialiais duomenimis per metus šios žuvies sugaunama 6000-8000 cnt. O česnakėliu ir krapais pagardintas rūkytas karšis jau tapo Pamario krašto vizitine kortele.

Kadangi ir pats retsykiais susigundau pagauti vieną kitą karšioką- tai drąsiai galiu pasakyti, kad ir šiuo vėsoku rudens metu savaitgaliais žvejų  apstu. Net ankstų rytmetį užmesti dugninę meškerę Skirvytėje beveik neįmanoma-atrodo, kad čia vyksta žvejybos čempionatas. O ir prie Atmatos, Aukštumalės, Minijos taip pat tenka paieškoti prie vandens prieinamos laisvos vietos. Kartais pagalvoji, kad žvejų daugiau už pačią žuvį.   

Nepatikėsit, bet prieš savaitę, gaudant karšius, ant kabliuko užkibo netikėta žuvis - grundulas, žvejų dar vadinamas ,, byčioku“. Net nebūčiau pažinęs tamsios į pūgžlį panašios žuvies, jei ant Palangos tilto nebūčiau matęs, kaip žvejai jas traukia vieną po kitos, kitaip sakant- kibirais. O aš grundulą pagavau prie Rusnės Atmatoje. Grįžęs namo, sėdau prie kompiuterio, norėdamas gauti informacijos apie šią žuvį. Viename portale Žuvivaisos departamento laboratorijos vedėjas Š. Toliušis rašo, kad grundulai- invazinės žuvys, pasiekusios  mūsų vandenis iš Vokietijos, yra labai vislios, naikinančios vietinę populiaciją, vienu žodžiu-parazitai. Anot mokslininko, jų padaryti nuostoliai Europoje jau skaičiuojami milijardais eurų. Dar viena bauginanti detalė: grundulai minta midijomis, kurios valo vandenį- jų stygius iš karto atsilieps vandens kokybei, jis vis dažniau ims ,, žydėti“. Kitas dalykas- sukauptas midijų nuodingas medžiagas pasisavinusius grundulus, medžios gėlųjų vandenų plėšrūnai, o jie kaip ir patys grundulai patenka ant mūsų stalo. Taigi neatmetama apsinuodijimo galimybė.

Tačiau nenoriu baigti pesimistine gaida. Grįžkime prie mūsų krašto  žuvies karaliaus- karšio. O karaliaus ir kaina karališka. Kai buvęs Aplinkos ministras V. Mazūronis ėmėsi drastiškų priemonių prieš brakonierius, baudos padidėjo dešimteriopai, pvz. už neršto metu sugautą karšį skiriama 65 eurų bauda. Bet, jei elgiatės sąžiningai, turite leidimus, galit žvejoti ramiai, o, grįžę į namus su laimikiu,, nudžiuginsite“ šeimininkę papildomu žuvies valymo darbu, bet kaip kompensaciją pasiūlykite jai puikų Preilos žvejo Rimo kepto karšio receptą. Nuvalytą žuvį pjaukite pagal nugarkaulį. Išklotinę įtrinkite druskos, pipiriukų ir tarkuotų citrinos žievelių mišiniu. Karšio vidų išklokite petražolių lapeliais, keptuvėje pakepinkite pjaustytų svogūnų ir tarkuotų morkų. Šį mišinį uždėkite ant vienos žuvies pusės, o kitą užlenkite ant viršaus, ištepkite majonezu, pašaukite į 180 laipsnių orkaitę ir kepkite apie 45 min., vis pašlakstydami atsiradusiu skysčiu. Labai tiktų aplink išdėliotos pjaustytos bulvytės. Patikėkit, valgysit, pirštus apsilaižydami.