Kad žiema vairuojant nevirstu siaubu

Iškritęs sniegas, spustelėjęs šaltukas, iš pažiūros švarų kelią padaro pavojingu. O važiuojant per tiltus ir viadukus būti atidesniems reiktų jau dabar, nes nakties metu oro temperatūrai nukritus žemiau nulio, o ryte pašvietus saulei ir prie pliusinės temperatūros tiltus, miškingas vietoves padengia šarma, kelio danga staiga tampa slidi. Taigi ir vairuotojai žiemos metui turi tinkamai pasiruošti, ir pradėti reikia nuo automobilio paruošimo. Būtina pasirūpinti, kad jis būtų techniškai tvarkingas, nepriekaištingai veiktų elektros sistema, automobilyje būtų įpilti žieminiai skysčiai, o svarbiausia – kokybiškos žieminės padangos.

Tačiau nuvalytas kelias ir idealiai sutvarkytas automobilis dar neduoda garantijos, kad neįvyks eismo nelaimė. Svarbiausia yra tai, kas yra tarp kelio ir automobilio, tai – vairuotojas. Jis yra pagrindinis faktorius, kad mūsų visų kelionės būtų saugios. Profesionalus ir pasiruošęs vairuotojas net ir pūgos metu pustant ant kelių su senutėliu automobiliu sugebės saugiai pasiekti kelionės tikslą. Pagrindiniai dalykai, kuriuos turi prisiminti vairuotojas žiemos metu:
-    važiuoti reikia saugiu, o ne maksimaliai leistinu greičiu, kuo greičiau važiuosit, tuo sunkiau suvaldysit transporto priemonę;
-    laikytis reikiamo atstumo, kuris turi būti du tris kartus didesnis nei vasarą;
-    prieš posūkį reikia sumažinti greitį labiau nei vasarą, įjungti žemesnę pavarą ir sukant nedaryti staigių judesių;
-    vairuojant žiemą judesiai turi būti švelnesni, lėtesni, geriau apskaičiuoti.

Dar vienas labai svarbus eismo dalyvis yra pėsčiasis, kuris, kaip eismo dalyvio, turi vienintelę pareigą – apsaugoti save. Ar tai yra daug? Juk užtenka kelių smulkmenų, kad būtum matomas ir saugus. Pirmoji – įžengti į važiuojamąją dalį reikia tik po to, kai įvertini atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikini, kad tai saugu. Antroji – užsisegti atšvaitą, tai užtrunka kelias sekundes, o saugumas padidėja kelis kartus: žmogus be atšvaito tamsiu paros metu pastebimas likus 50 m atstumui, o automobilio stabdymo kelias važiuojant 100 km/val. greičiu yra 100 m. Žmogus su atšvaitu matomas 150 m atstumu. Paprasta matematika, o taip daug reiškia!

Įvykus eismo įvykiui, tai nemalonumai  eismo įvykio dalyviams. Kelininkai  dažniausiai būna „kalti“, jog „žiema užklupo netikėtai“. Žiema tai toks metų laikas, kada vasariškų kelių nebūna ir būna slidu. Ir turbūt mažai kas susimąsto, kad norint maksimaliai sumažinti kelio dangos slidumą neužtenka vien tik turėti mechanizmus, darbo jėgą, medžiagas. Esminis faktorius kokybiškai kelių priežiūrai žiemą- tai finansavimas. Prie esamo finansavimo didžiausias dėmesys skiriamas valstybinės reikšmės magistraliniams, krašto keliamas ir rajoniniams keliams kuriuose paros eismo intensyvumas didesnis nei 1000 automobilių. Mažesnio intensyvumo rajoniniai keliai, lieka „žiemiški“. Jie dažniausiai būna tik nuvalomi, o pabarstomi tik esant ekstremalioms eismo sąlygoms. Kelių priežiūra vyksta griežtai pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos patvirtintą tvarką. Apie priežiūros tvarką, eismo sąlygas keliuose, visuomet galima rasti naujausią informaciją internetiniuose tinklapiuose www.eismoinfo.lt, www.klrk.lt.

Bet juk gali būti kitaip! Aplinkui balta, tik matosi juoda nuvalyto kelio danga, saugiu greičiu važiuoja techniškai tvarkingas, paruoštas žiemai automobilis, o vairuotojas sėdi už vairo blaivus, pailsėjęs, susikaupęs stebi eismo sąlygas, jo dėmesio neblaško prie ausies slapta prispaustas mobilusis telefonas. Automobilio salone saugiai jaučiasi visa šeima: saugos diržais prisisegę tėvai ir specialiose kėdutėse sėdintys prisegti vaikai, kurie mojuoja šalikele einantiems vaikams, kuriuos šeima jau seniai pastebėjo, nes pėstieji prisisegę atšvaitus, o rankose dar ir prožektoriai šviečia.
Visa tai nėra tolima svajonė, tai yra tik mūsų visų atsakingumo ir noro būti saugiems bei apsaugoti artimuosius pastangų vaisius. 

Saugių Jums žiemiškų kelių!