Ūkininkai pasiduoda: 76 pieno gamintojai išparduoda melžiamas karves
Baigėsi pieno gamintojų paraiškų rinkimas. Ūkininkai, siekiantys mažinti parduodamo perdirbti pieno kiekį, iki spalio 12 dienos seniūnijose galėjo pateikti paraiškas. Šilutės rajone, kuris garsėja kaip pienininkystės kraštas, gana nemažai ūkininkų pareiškė norą sumažinti savo karvių bandas arba išvis atsisakyti nuostolingos pieno gamybos.
LPGA pirmininko J. Vilionio paaiškinimas
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis „Šilokarčemai“ teigė, kad jo vadovaujama institucija dalyvauja ir Europos Sąjungos Pieno tarybos veikloje. Joje nuspręsta, ką daryti, nes ES šalyse, panaikinus kvotas, per metus pagaminama 5,4 mln. tonų pieno daugiau, negu jo reikia.
„Taip atsitiko dėl Rusijos embargo, - pasakojo J. Vilionis. – Ieškota išeities – parduoti ar „atiduoti“ pieną po 8 arba 10 centų už kilogramą? Todėl buvo aiškinamasi, kam gaminti tą pieną, jeigu jo niekam nereikia. Reikalavome, kad ES skirtų 500 mln. eurų kompensacijų pieno gamintojams, Lietuvai buvo išmokėta 13,5 mln. eurų, prie jos – dar ir nacionalinė dalis. Galų gale nuspręsta sumažinti pieno gamybą, o kas taip pasielgs, gaus pinigus. Žinoma, dabar pakilo ir vis dar kyla pieno supirkimo kaina, bet tarptautiniai duomenys rodo, kad tas kainos didėjimas jau nebevyksta. Tuoj pieno gamyba padidės Naujoje Zelandijoje ir Pietų Amerikoje, nes ten prasideda vasaros sezonas. Pastaruoju metu pieno miltelių kaina krenta, bet pabrango pieno riebalai, grietinėlė... Lietuva priversta 60 proc. pieno produktų eksportuoti, nes kasdien pusantro tūkstančio tonų atsivežama iš Latvijos ir Estijos, tarsi ten yra jo perteklius. Paklausa su pasiūla turi susibalansuoti, o tada viskas stosis į savo vėžes. Ir kitas dalykas – daug ką lemia naftos kaina, nes kai ji pradeda kilti, brangsta ir pieno produktai. Žinote, kas dabar Lietuvoje darosi – lito perkamoji galia jau beveik prilygsta eurui, todėl pieno gamintojams pabrango rapsai, sojos ir visi kiti pašarų priedai. Pieno supirkimo kaina - tik 18, 16 ar 8 centai už kilogramą, jokios logikos nėra. Todėl ir nuspręsta mažinti pieno gamybą, o pajamas gausime tokias pačias. Tad kam leisti pinigus vėjais ir dar nuostolį turėti?“.
Dar J. Vilionis sakė, kad artimiausiu metu jis atvyks į Šilutę, kur susitiks su rajono pieno gamintojų asociacijos nariais.
Norinčiųjų atsisakyti pieno gamybos – labai daug
Lietuvoje laikotarpiu, apimančiu 2016 metų lapkričio-2017-ųjų sausio mėnesius, perdirbimui parduoti mažiau pieno apsisprendė 236 pareiškėjai. Jų paraiškose planuojamas neparduoti žalio pieno kiekis sudaro 1 036 tonas. Šilutės rajone tokias paraiškas pateikė tik 8 ūkininkai.
Žymiai daugiau tokių pareiškėjų pamario krašte buvo dėl pirmojo mažinimo laikotarpio, kuris apima 2016 metų spalio–gruodžio mėnesius - 68 ūkininkai.
Nustatytas paramos paskirstymo koeficientas, kadangi jau pirmuoju mažinimo laikotarpiu visos Europos Sąjungos šalys įsipareigojo sumažinti žalio pieno pardavimus beveik iki 1,06 mln. tonos. Tai sudaro net 98,9 proc. viso šiai paramos schemai numatyto kiekio, siekiančio 1,07 mln. tonos. Antruoju laikotarpiu Europos ūkininkai paraiškas galėjo teikti tik už 12 198 tonas, tačiau paramos buvo paprašyta už beveik 98 tūkst. tonų sumažinto pieno kiekio, skirto perdirbti.
Todėl visų pieno gamintojų paraiškose suplanuotas mažinti pieno kiekis bus perskaičiuotas, taikant koeficientą, ir gautas kiekis bus laikomas pateiktu įsipareigojimu. Jį įgyvendinus, parama bus išmokama už mažesnį kiekį. Lietuvos ūkininkams parama iš ES biudžeto bus skiriama už 129 tonas neparduoto perdirbti pieno.
Tad, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininko Kęstučio Andrijausko, ta parama gali būti beveik dešimt kartų mažesnė nei numatytoji. O jeigu dar labiau pakiltų pieno supirkimo kainos, kurios pastaruoju metu jau didėja, paramą už karvių bandos sumažinimą gavę ūkininkai gali nebetekti galimybės vėl didinti karvių skaičių. Arba, priešingu atveju, gali tekti grąžinti gautą paramą.
Europos Komisijai nustačius koeficientą mažinimo laikotarpiui, paraiškos dėl tolimesnių laikotarpių nebebus priimamos, o jau priimtos paraiškos bus atmestos.
„Kodėl turiu dirbti už dyką?“
Bene, daugiausia paraiškų pirmajam etapui pateikė Juknaičių seniūnijos ūkininkai, panorėję atsisakyti pieno gamybos. Seniūnijos žemės ūkio specialistas Vytautas Barkauskas „Šilokarčemai“ sakė, kad turbūt daugiausia melžiamų karvių pasiryžo parduoti Pašyšių kaimo ūkininkas Petras Urbys. Pastarasis teigė, kad parduos visas melžiamas karves – 12. „Už pieną moka mažą kainą, jo gamyba – nuostolinga, todėl ir nusprendžiau parduoti karves. Visiškai žemės ūkio neatsisakysiu, auginsiu kažkiek javų“, - pasakojo ūkininkas, teigdamas, kad pirmąjį mažinimo laikotarpį nebeparduos 7,5 tonos pieno. Atsisveikins su karvutėmis, o paramos iš valstybės tikisi sulaukti tik kitų metų kovo mėnesį.
Vainuto seniūnijos žemės ūkio specialistė Danutės Lindžienės teigimu, pirmajame etape pieno gamybos atsisakė 17, antrajame – 3 ūkininkai. Gorainių kaimo ūkininkai Daiva ir Antanas Juškos žada parduoti pusę karvių bandos – apie 10. „Paramą gausime tik kitais metais, gali ir išvis jos nebūti, jei Europos Sąjunga, tikrindama paraiškas, mūsiškę atmestų. Vėliau bus matyti, ar mes atitiksime tiems kriterijams“ – teigė Daiva.
Vainute gyvenanti Birutė Tribikienė „Šilokarčemai“ sakė irgi nusprendusi atsisakyti pusės melžiamų karvių bandos. Pernai ji pardavė 6 600 kilogramų pieno, o dabar reikės sumažinti iki 3 300 kg. Todėl tris karves, kurios duodavo daugiau pieno, moteris jau pardavė kitiems ūkininkams. „Pagrindinė priežastis, kodėl aš dalyvauju šitoje programoje, - labai mažai moka už pieną. Jau ir sveikata nebe ta, tai kodėl aš turiu dirbti už dyką ir kažkam pinigus uždirbti? Pakėlė pieno gamintojams kainą dviem centais už kilogramą, o parduotuvėje pieno produktai iškart pabrango keliolika centų“, - piktinosi vainutiškė.