Kokias problemas į Seimą atveža A. S. Nausėda
Ketverius metus Seime šilutiškius atstovausiantis A .S. Nausėda – ūkininkas. Jis valdo 130 ha nuosavos žemės, laiko 50 karvių bandą, įvairaus prieauglio turi apie 120 „galvų“, o pats save priskiria prie smulkesnių ūkininkų. A .S. Nausėdos ūkis – šiuolaikiškas ir modernus, jame dirba keturi žmonės. Tad naujasis Seimo narys išties turi teisę kalbėti kaimo žmonių vardu. Be to, daugelį metų jis dirbo Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėju, todėl puikiai žino ir ne vieną su žemės ūkiu ar su kaimo žmonių gyvenimu susijusią problemą.
Paklaustas, kaip po rinkimų maratono jaučiasi, A .S .Nausėda buvo atviras. „Šis etapas nebuvo toks sunkus palyginti su ta atsakomybe, kuri laukia ateityje,“ – kalbėjo šilutiškis apie numatomą darbą parlamente bei dėkojo šilutiškiams, sekmadienį balsavusiems už jį. Politikas pasirengęs darbui ir, anot paties, Seime taip pat atstovaus ir rinkėjus, kurie sekmadienį balsavo už kitą kandidatę. Nuo šiol Alfredas Stasys Nausėda – visų Šilutės krašto žmonių atstovas, neskirstantis žmonių pagal partijas ar simpatijas.
Kalbėdamas apie dabartinę Seimo derybinio laikotarpio situaciją, ją apibūdino kaip sudėtingą, kai daugeliui būtina perlipti per asmenines ambicijas. „Žmonių viltys - įdėtos į tave. Ir tu niekaip to negali atsikratyti. Vieni atstovauja vienai daliai, kiti – kitai, bet būtina surasti visumą“, – kalbėjo išrinktasis parlamentaras.
Paklausus, su kuo„valstiečiams“ būtų tikslingiausia sudaryti koaliciją, A .S. Nausėda sakė, kad geriausias variantas – sąjunga su socialdemokratais. Pasak politiko, su konservatoriais sudėtinga – labai jau kietos ir sunkiai pajudinamos jų pozicijos.
Vis dėlto vienokį ar kitokį sprendimą turės priimti partijų viršūnės. O išlydint šilutiškių atstovą į sostinę, buvo labai įdomu sužinoti, su kokiu bent trijų pagrindinių problemų „bagažu“ į Vilnių Seime jas spręsti išvažiuoja mūsų atstovas.
Pirmoji problema, anot A .S. Nausėdos, būtinybė grįžti prie žemės naudojimo. Pasak jo, Lietuvoje pagal tiesioginę paskirtį jos naudojama tik apie 30 procentų. Likusi dalis – didžiulis neišnaudotas rezervas. Pasitikslinus, kad gal tik mūsų užliejamų pievų rajone tokia padėtis, parlamentaras paneigė, tai įvardindamas skaičiais: „Pas mus dar laikoma 0,3 sąlyginio gyvulio hektare. Tačiau yra rajonų, kur tėra tik 0,1 gyvulio. Tuo metu Europos Sąjungos vidurkis – 1,7. Tai neišnaudota potencija“.
Pagamintai žemės ūkio produkcijai būtina rasti rinkas ir ją eksportuoti. Kaip sektiną pavyzdį paminėjo Olandiją. „Valstybė nedidelė, žemė atkovota iš jūros. Bet požiūris į dirbančius žmones kitoks: ten 238 milijardus dolerių sudaro žemės ūkio eksportas. O ką mes eksportuojam?“, – retoriškai klausė A .S .Nausėda. Anot jo, į žemės ūkio rinkų paiešką aktyviai turėtų įsijungti valstybė. Taip šiandien elgiasi ir minėtos Olandijos bei daugelio kitų Europos šalių vyriausybės.
Kita problema, kurią įvardino parlamentaras – upių vandenų naudojimas. „Dabar visa tai palikta likimo valiai.Vis dėlto žmogaus ranka reikalinga. Negalima visko palikti savieigai. Jei jau dabar su valtimi nebegalima išplaukti į marias, būtina galvoti. Pamąstykime ir apie žuvį. Žinoma, pats lengviausias būdas uždrausti verslinę žvejybą. Bet reikia galvoti apie tai, kad žuvis dėl nevalomų ir neprižiūrimų upių vagų net nebeišplaukia iki aukštupio, o neršia mariose. Tad būtina problemos sprendimo ieškojimas“, – teigė A. S .Nausėda.
Tęsdamas temą apie žuvis, politikas teigė, kad turi būti sprendžiama, kaip turime elgtis su kormoranais. „Būtina apsispręsti, ar tai mūsų nacionalinis paukštis, kurį turime puoselėti ir maitinti, ar svarbiau medžiai.. Dabar dažnai atrodo, kad aplinkosauga tampa svarbi dėl aplinkosaugos, bet ne dėl žmonių, ekonomikos“, – antrą problemą apibūdino A. S. Nausėda.
Trečioji problema – mokesčiai. „Jie turi skatinti žmones dirbti, o ne bijoti imtis verslo. Užregistruoja žmogus įmonę, kad paimtų kreditą technikai įsigyti. Dar nepradėjo nieko gaminti, o jau valstybė prašo mokesčių. Duokit žmogui susiformuoti, pradėti veiklą, įsukti kažkokią apyvartą. Turėtų būti mokesčių atidėjimo mechanizmas pradedantiesiems. Ne vienas girdėjome, kai parvažiavę vyrai iš Anglijos pasakoja, kad ten trejus metus mokesčių nėra, o tave konsultuoja mokesčių inspekcija. Ir jie nelaiko tavęs priešu“, – pasakojo politikas.
Kalbėdamas apie kaimą ir gyvenimą ten, naujasis parlamentaras pateikė tokius skaičius: „Vienas dirbantis žemės ūkyje sukuria keturias darbo vietas mieste. Tai prekyba technika, trąšomis, veterinarinės paslaugos, elektros tiekimas. Ūkininkas labai didelis jos vartotojas. Statybinių medžiagų gamyba, jų pardavimas – miestiečiui to tiek nereikia. Kaimas daug visko naudoja ir tuo pačiu sukuria darbo vietas miestui“.
Apie dirbančiųjų žemės ūkyje kasdienybę pašnekovas pateikė ir daugiau faktų. „Šiandien kaime niekas su šake nebedirba, karvių rankomis nebemelžia. Traktoriai kompiuterizuoti, rodo, kaip racionaliai dirbti. Be to, kaime pagaminta produkcija perdirbama mieste. Tad nemenkinkime žemės ūkio, nemenkinkime kaimo žmonių. Tai jie sukuria darbo vietas miestiečiams“, – sakė į Vilnių besirengiantis A. S. Nausėda.Visas šias problemas jis pasirengęs spręsti, dirbamas Kaimo reikalų komitete.
Tai toli gražu ne viskas, kokias problemas bei galimus sprendimo būdus susitikus vardino į Seimą išrinktas Šilutės kaimo gyventojas, ūkininkas. Klausantis jo, beliko tik pasidžiaugti, kad apie skaudulius tikrai žino ne iš kalbų ar nuogirdų. Puikiai žinome, kad Seimas – didžiulis ir labai sudėtingas valstybės valdymo mechanizmas. Jame turi būti atidžiai ir labai atsakingai derinami įvairūs teisės aktai ne tik pagal partinius, bet ir ekonominius dėsnius. Tad, jeigu A. S. Nausėdai pavyks rasti bendraminčių, išjudinti ir išspręsti problemas, gyvenimas mūsų šalyje turėtų keistis į teigiamą pusę. Lieka tikėti, kad, į Seimą patekęs mūsų krašto atstovas, bus vertas šilutiškių jam duoto pasitikėjimo. Palinkėkime parlamentarui sėkmės ir stiprybės, sprendžiant Šilutės rajono ir visos šalies gyventojų problemas.
Straipsnio komentarai
