Nuo šiol daugiau informacijos apie nefasuotų maisto produktų sudėtį

Prekybininkai kainų etiketėse ar informaciniuose kataloguose privalo nurodyti ne tik sveriamų produktų pavadinimus, tinkamumo vartoti terminus, įmones gamintojas, alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžiagas, bet ir visą sudedamųjų dalių sąrašą, atskirais atvejais ir specialiuosius užrašus (pvz. „su cukrumi ir saldikliu“). Be to, yra naujovių ir mėsos sektoriuje – prekiaujant šviežia, sušaldyta ar atšaldyta kiauliena, aviena, ožkiena ir naminių paukščių mėsa, kainų etiketėse privaloma pateikti informaciją apie mėsos kilmės šalį ar vietą.

Privalomi užrašai turi būti ir tais atvejais, jei parduodamų nefasuotų maisto produktų sudėtyje yra dažiklių, kurie, remiantis mokslininkų išvadomis, skatina vaikų hiperaktyvumą ir dėmesio sutrikimus, t.y. jeigu maisto produktų gamyboje panaudotas oranžinis geltonasis (E 110), chinolino geltonasis (E 104), karmoisinas (E 122), raudonasis dažiklis (Allura Red) (E 129), tartrazinas (E 102) ar raudonasis ponso dažiklis 4R (E 124). Kainų etiketėse ar informaciniuose kataloguose privaloma pateikti dažiklių pavadinimus arba E numerius bei užrašus: „gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį“. Iki šiol šie reikalavimai buvo taikomi tik ženklinant fasuotus maisto produktus.

Siekiant pateikti vartotojams kuo daugiau objektyvios informacijos, produktų ženklinimo etiketėse bus privaloma aiškiai nurodyti, ar švieži maisto produktai prieš pardavimą nebuvo užšaldyti ir atitirpinti.

Nauji reikalavimai taikomi ir viešojo maitinimo sektoriuje. Apie kavinėse, užkandinėse ar restoranuose gaminamus patiekalus vartotojai turi gauti ne tik privalomą informaciją apie patiekaluose esančias alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžiagas, bet ir apie genetiškai modifikuotus produktus. Jei patiekalų gamybai panaudotų žaliavų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), privaloma apie tai įrašyti valgiaraščiuose. Šios nuostatos galioja ir prekiaujant internetu.

„Nauji reikalavimai įsigalioja nuo lapkričio 1 d., bet verslininkai ir prekybininkai turėjo pakankamai laiko tam pasiruošti, nes apie pasikeitimus buvo informuoti iš anksto. Ypatingą dėmesį šiam klausimui turėtų skirti viešojo maitinimo įmonės, nes pastarųjų metų valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad apie 20 % šių įmonių netinkamai ar nepakankamai informuodavo lankytojus apie tokias medžiagas. Todėl nuo šiol įpareigojimas pateikti pilną informaciją bus vienas svarbesnių maisto kontrolės aspektų tikrinant viešojo maitinimo įmones“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Sužiedelytė.