Nepakeičiami?

Lyderės - ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovės

Šiuo metu Šilutės rajone veikia 8 vaikų lopšeliai-darželiai, jų direktorės užima lyderių pozicijas tarp kitų švietimo įstaigų vadovų pagal darbo stažą šiose pareigose. O Šilutės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorei Irutei Lekavičienei ir „Žvaigždutės“ direktorei Stasei Viršilienei taip ir norisi užtraukti „Ilgiausių metų“, nes jos minėtoms įstaigoms vadovauja dar nuo „gūdaus“ sovietmečio 1982-ųjų, t. y. jau 34 metus. Ne kažin kiek nuo jų atsilieka lopšelio-darželio „Pušelė“ direktorė Virginija Čėsnienė - 29 metus ir „Gintarėlio“- Stefanija Petkienė - 30 metų. O jauniausia pagal darbo stažą direktorė iš Saugų Virginija Užpurvienė skaičiuoja „tik“ 9 metus.

Mokyklose gal šiek tiek šviesiau

Šiose įstaigose vadovų darbo stažas mažesnis, o ilgiausiai išdirbusių trejetas yra toks: Algirdas Plaipa Katyčių pagrindinei mokyklai vadovauja nuo 1986 (30 metų), Antanas Jonikas Vainuto gimnazijai -  nuo 1989 (27 metus) ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos vadovas Audrius Astasevičius, turintis 26 metų darbo stažą. Bet čia yra vienas kitas „pragiedruliukas“. Tik nuo 2013 metų Saugų Jurgio Mikšo pagrindinei mokyklai vadovauja Jurgita Lidžiuvienė. Metais vėliau prie Kintų pagrindinės mokyklos vairo stojo Asta Gužauskienė, o nuo mokslo metų  pradžios laikinai eiti direktorių pareigas Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre pradėjo Stasė Latvelienė, Rusnės pagrindinėje mokykloje – Regina Juškienė.

Problema - ne ištarnautuose metuose

Nemanau, kad besiveržiančių vadovauti švietimo įstaigoms būtų dešimtys, kadangi jų atlyginimai - tai ne Seimo narių - nesiekia ir tūkstančio eurų, o apie švietimo sistemoje susikaupusias problemas net rašyti nesinori. Kalbėdamas su Šilutės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birute Tekoriene, išgirdau „džiugią“ naujieną - šiemet mokinių skaičius sumažėjo tik daugiau nei 150, kai ankstesniais metais jis viršydavo rajono mastu ir 400. O ugdymo įstaigų  vadovų amžius atitinka vidutinį visų mokytojų amžiaus vidurkį, kuris jau persirito per 50. Kaip matom, džiaugtis kol kas priežasčių lyg ir nėra. Iš kitos pusės pažvelgus, per tiek darbo metų veteranai taip suaugo su mokyklomis, darželiais, kolektyvais, kad savęs nebeįsivaizduoja kitoje veikloje arba, perfrazuojant poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius – „norėsit nuplėšt - labai skaudės“.

Seniūnijose vaizdelis panašus

Retsykiais susitikdamas su Švėkšnos seniūnu Alfonsu Šepučiu, dalyvaudamas renginiuose, stebėdamasis jo energija, sunkiai patikėjau, kad jis ilgiausiai dirbantis mūsų rajono seniūnas -  net nuo 1986-ųjų metų. Jo kolegų „pametinukų“ stažas irgi solidus: Vitalijus Mockus Vainute darbuojasi nuo 1987, Antanas Kližentis Kintuose -  nuo 1997, o Šilutės seniūnu Raimondas Steponkus buvo paskirtas 2000 metais. Jų darbo patirtis - didžiulė, ne mažesnis, tikriausiai,  ir žmonių pasitikėjimas. O aš vis tik pritarčiau D. Grybauskaitės nuomonei,  kad vadovų kaita -  reikalinga, jei gyventojai rinko merus - tai  seniūnams pasitikrinti savo reitingus irgi būtų neblogai, juk jie yra dar arčiau tautos.

Vietoj epilogo

Kad seniūnai būtų renkami tiesiogiai, pritarė ir Vainuto seniūnas V. Mockus, ir Švėkšnos seniūnas A. Šeputis. Tačiau, abiejų nuomone, tai būtų galima daryti tik tuomet, kai bus pilnai sutvarkyta juridinė-teisinė, finansinė bazė, atkurtos mažosios seniūnijų tarybos. Jei įstatymas būtų priimtas, nesutvarkius šių esminių dalykų, kol seniūnijos bus tik rajono savivaldybės administracijos skyriai vietose, tiesioginiai rinkimai seniūnams taptų priverstine savižudybe.