Norėjusi įsidarbinti naumiestiškė pasijuto pažeminta

Darbuotoja jaučiasi pažeminta

Lietingą ir šaltą spalio 24-osios rytą, į „Šilokarčemos“ redakciją įbėgusi J. Bočkienė, rankoje laikė suglamžytas dokumentų kopijas. „Kas galite man padėti? Mane už pakarpos išmetė kaip šunį. Susiruošiau į darbą. Įsidėjau duonos, kavos, šiltai apsirengiau, o ji mane taip pažemino. Ir jei ne geradarė moteris, kuri atvežė iki Šilutės, neįsivaizduoju, kur dabar būčiau“,- garsiai raudojo Janina.

Akivaizdžiai matėsi, kad moteris yra streso būsenoje. Šiek tiek nusiraminusi, bet sunkiai tvardydama ašaras, ji sakė, kad šiandien turėjo pradėti dirbti Vilmos Guobienės įmonėje. „Aš esu registruota Šilutės darbo biržoje. Penktadienį darbo biržos specialistas pasakė, kad turėsiu dirbti pas V. Guobienę – pinti vainikus. Jei siūlo, turiu eiti, nes man pinigai yra svarbūs. Auginu du vaikus, duonos juk reikia visiems“,- pokalbį pradėjo naumiestiškė.

Janina tikino, kad telefonu kalbėjosi su savo būsima darbdave ir jai buvo pasakyta, kad pirmadienį susiruoštų į darbą, o su savimi pasiimtų visus reikiamus dokumentus. Todėl moteris pasidarė savo vaikų paso kopijas ir ankstų pirmadienio rytą su kitomis naumiestiškėmis, dirbančiomis V. Guobienės įmonėje, autobusu iš Žemaičių Naumiesčio išvažiavo į darbą Pagryniuose. „Įmonės autobusiukas atvažiavo mūsų paimti. Aš su savimi pinigų nepasiėmiau, nes po darbo mus turėjo parvežti atgal į Žemaičių Naumiestį. Įsidėjau tik kavos, sumuštinių, cukraus, kad pietums būtų ką valgyti. Aš juk dirbti važiavau ir negalvojau, kad būsiu šitaip išmesta“,- vėl pradėjo ašaroti pašnekovė.

Toliau Janina pasakojo, kad, atvykusi į įmonę ir atėjusi pas direktorę Vilmą Guobienę, išgirdo, kad ji į darbą nebus priimta. Tačiau Janina būsimai darbdavei aiškino, kad į darbą ją siuntė darbo birža. „Kai aš atėjau prie stalo, ji pareiškė, kad manęs nepriims ir, paėmusi mano dokumentų kopijas, suglamžiusi numetė ant žemės. Aš dokumentus pakėliau, ištiesinau ir vėl jai padėjau ant stalo, sakydama, kad ji turinti mane priimti“,- kalbėjo naumiestiškė. Tada, anot jos, V. Guobienė, paėmusi ją už striukės apykaklės, išstūmė pro duris. „Paėmė mane už „čiuprynos“ ir išmetė kaip šunį, kaip šiukšlę. Lauke tamsu, lyja, šalta, o aš net nežinau kur esu. Nesiorientuoju, nes niekada Pagryniuose nebuvau buvusi. Aplinkui tik miškai“,- vėl pradeda ašaroti pašnekovė. “Kas gina mūsų teises? Kodėl šitaip galim elgtis su žmonėmis? O jei man būtų kas atsitikę? Juk mano vaikai galvoja, kad mama yra darbe“.

Atsidūrusi gatvėje, Janina stabdė pakeleivingus automobilius, bet niekas ilgai nestojo. Nuėjus netrumpą atstumą nuo V. Guobienės įmonės, naumiestiškę pagaliau sustojo pavežti moteris. Pasirodo, Janina nuklydo – ėjo ne link Šilutės, bet į Rusnės pusę. „Jei ne ta geradarė, sustojusi mane pavėžėti, nežinau, kur dabar būčiau. Ačiū jai labai.“,- dėkojo nepažįstamajai pašnekovė.

Darbo inspekcija padėti negalėjo

Klaidžiodama tamsoje, Janina, telefonu skambino darbo inspekcijai, tikėdama, kad jie padės  išspręsti šią situaciją. Tačiau, anot jos, jie tik pasišaipė, klausdami, gal ji nori, kad jie atvažiuotų parvežti. Nesulaukusi pagalbos iš darbo inspekcijos, Janina ryžosi kreiptis į „Šilokarčemos“ redakciją, norėdama paviešinti konfliktinę situaciją.

Direktorė su kaltinimais nesutinka

Telefonu kalbinta Vilma Guobinė teigė, kad jokio konflikto tarp jos ir Janinos nebuvo. O į teiginį, kad moteris į „Šilokarčemos“ redakciją atėjo verkdama, atsakė, kad ji tiesiog vaidino. Anot V. Guobienės, Janina, tik atėjusi, sukėlė konfliktą, skambino į darbo biržą, sakydama, kad neva darbdavė ant jos šaukia. „ Janina Bočkienė kažkada, kai buvau atvykusi į Žemaičių Naumiesčio seniūniją kalbėti su gyventojais dėl darbo, buvo sakiusi, kad pas mane nedirbs. Kai skambino man telefonu dėl darbo, aš juk iš balso nežinau, kas skambina. Kai pirmadienį pamačiau ją, tai ir priminiau, jog buvo sakiusi, kad pas mane niekada nedirbs. O ji atsakė, kad jai darbo birža liepia“,- pasakojo V. Guobienė. “Visus kurie nenori dirbti – braukia iš biržos. O ji nenori dirbti. Sako, aš iš biržos, ir tu man mokėsi minimumą - o pas mane sąlygos visiems vienodos. Aš moku tik už padarytą darbą“,- toliau telefonu dėstė įmonės, kurioje turėjo įsidarbinti Janina, direktorė. Pasak jos, naumiestiškė jau pernai bandė dirbti jos įmonėje, bet, dvi dienas padirbėjusi,  išėjo.

Į klausimą, ar suglamžė moters dokumentus ir numetė juos, o pačią Janina išvarė pro duris, V. Guobienė atsakė, kad jokių dokumentų iš jos neėmė, tik pasakius moteriai, kad nekeltų triukšmo. „Ji yra puiki aferistė, ją visi puikiai žino. Ji net respublikinės televizijos laidą„ 24 valandos“ buvo į Žemaičių Naumiestį iškvietus. Aš neturiu ką pasakyti. Pas mane dirba šimtai žmonių metai iš metų. Jei jie neuždirbtų, o aš būčiau tokia bloga, tai jie ir nedirbtų“, - pokalbį baigė V. Guobienė.

Darbo birža – nešališka

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriaus vyriausiasis specialistas Vingirdas Stasys Pielikis, kuris ir pasiūlė Janinai įsidarbinti V. Guobinės įmonėje, išgirdęs apie šių moterų konfliktą, buvo nustebęs. Anot jo, apie tai jis išgirdo tik iš „Šilokarčemos“ korespondentės. „Ko gero ji negražiai kalbėjo, nes darbdaviai nei iš šio, nei iš to darbuotojų neišvaro. V. Guobienė per darbo biržą sezoniniam darbui priima daug žmonių kiekvienais metais. Visiems būna gerai, o ją išvarė – tai, vadinasi, ji pati sukonfliktavo. Aš nežinau“,- sakė V. S. Pielikis. Tokių situacijų, kai darbdavys konfliktuoja su darbuotoju, būna labai retai, tačiau apie tai komentuoti specialistas neturi kompetencijos.

Turi išlikti žmogiškumas

Žemaičių Naumiestis – miestelis nedidelis. Gandai sklinda greitai. Apie Janinos Bočkienės ir Vilmos Guobienės konfliktą girdėję naumiestiškiai, kalbėjo nenoriai. „Man dar gyventi reikės čia ir susitikti su Janina nė vieną kartą - tai nelabai ką blogo galiu pasakyti, - sakė naumiestiškė Jovita. - Taip ji moteris savotiška, labai emocionali, visada gina savo teises, nors kartais galėtų ir patylėti. Dėl šios situacijos galiu pasakyti tik viena – taip su žmonėmis negalima elgtis, kaip buvo pasielgta su ja. Turi būti elementarus žmogiškumas. Nors, žinoma, girdėjau tik vienos pusės versiją“.