Nesibaigianti politikų dainelė - plauk laiveli, tik neplauki pro šalį...
Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai bei juos lydintys asmenys žvalgėsi po šią vasarą buvusią tuščią Pakalnės upės prieplauką. Panašu, kad ir kitų metų plaukiojimo sezoną čia neišvysime nė vieno laivelio.
Komiteto nariai vykti į ekskursiją valdišku - Savivaldybės – transportu pasikvietė Tarybos sekretorių Andrių Jurkų, o ekskursijos gidu buvo Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas.
Kalbant rimčiau, tai tą dieną buvo surengtas išvažiuojamasis Savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdis. Bet kažkodėl jame nedalyvavo svarbiausios „galvos“ - nei komiteto pirmininkas Tomas Budrikis, nei pirmininko pavaduotoja Genovaitė Kimbrienė.
Primename, jog ir Savivaldybės, ir Aplinkos ministerijos vadovai vis dar suka galvas, ką reikėtų padaryti, kad į praėjusiais metais pastatytą Pakalnės upės prieplauką galėtų patekti ir žvejų, ir turistų laiveliai. Mat upės vaga yra per daug sekli, ją būtina valyti. Net 1,7 mln. eurų kainavusi prieplauka dabar džiugina tik pėsčiuosius turistus ir paukštelius krūmynuose, nes jų ramybės netrikdo laivų variklių griausmas...
Prieš pora mėnesių spręsti šios problemos į Šilutę buvo atvykę svečiai iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Tai Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, vyriausiasis specialistas Džiugas Anuškevičius bei Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Ladukas.
Aptartos Nemuno deltos vandens keliuose - Pakalnės ir Rusnaitės upių žiotyse - susikaupusių nešmenų valymo galimybės.
Departamento vadovas V. Bezaras „Šilokarčemai“ pasakojo, kad jų atvykimo tikslas - vietoje pasižiūrėti į šią problemą, jog būtų atkurtas toks upių gylis, kad vietos žvejų laivai ir turizmo paslaugas teikiančios plaukiojančios priemonės galėtų įplaukti į šią prieplauką. Taip pat pasiaiškinti, kokios būtų galimybės išvalyti nešmenas arba pakoreguoti zonos teritorijas Nemuno deltos regioniniame parke.
„Pabandysime palyginti atskirai žalą ir naudą. Galbūt, kai bus neplaukiojama, gyvajai gamtai, paukščiams ir pan., būtų geriau. Tačiau, kai „Lampetros“ asociacijos žvejai daro didžiulius lankus, yra teršiamas oras, deginamas kuras, taip pat daroma neigiama žala gamtai“, - pasakojo V. Bezaras.
Jis prisiminė, kaip prieš porą dešimtmečių, Lietuvoje jau žlugus kolūkinei santvarkai, daugelis kalbėjo, jog žemės ūkis daro labai didelę žalą gamtai ir reikia mažinti tą žalą... Tai yra - mažinti ariamos žemės plotus, mažiau laikyti gyvulių, o dabar atsitiko priešingai. „Šiuo metu ne tik saugomose teritorijose, bet ir visoje Lietuvoje iš kai kurių gamtosauginių projektų reikia prašyti lėšų, jog būtų nupirkta galvijų ir juos ganytų, kad nebeaugtų krūmai“, - pasakojo V. Bezaras.
„Šilokarčemos“ šaltinių duomenimis, sovietiniais metais Rusnės saloje buvo laikoma apie pusantro tūkstančio galvijų. Dabar ten – tik ramybė ir tuščios ganyklos...
V. Bezaras teigė, kad prieš statant prieplauką reikėjo daugiau padiskutuoti. Dabar yra tik du variantai – arba parengti gamtotvarkos veiksmų planą, arba pakeisti tvarkymo planą. Tai reikės padaryti palaiminant jau turbūt naujajai Vyriausybei.
Ir jis buvo teisus – aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas jau kraunasi daiktus bei ruošiasi grįžti į gimtuosius Telšius.
...Užvakar Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariams parodė uoste pastatytą šiuolaikišką namelį su dar tuščiais kabinetais. Savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas R. Budrikas paaiškino, kad šiuo metu čia jau šeimininkauja asociacija „Žuvėjų kraštas“.
D. Drobnienė pranešė, kad į darbą seniūnijoje neseniai priimtas asmuo, kuris iki pavasario įgis atestatą ir galės valdyti prieplaukoje įrengtą kraną. O kadangi šis vyriškis turi elektriko išsilavinimą, papildomus darbus pagal specialybę jis galės atlikti ir seniūnijoje.
Beje, Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto narys Vidmantas Gečas „Šilokarčemos“ korespondentui įvardijo tuos, kurie galėjo turėti naudos iš tokios prieplaukos statybos, ir piktinosi, kad tie milijonai galėjo būti panaudoti kito objekto statybai.
Tačiau politikų ekskursija į Rusnę tuo dar nesibaigė. Seniūnė D. Drobnienė parodė patalpą, prikrautą įvairiausių maisto produktų. Paaiškino, kad juos spalio 21-22 dienomis bendruomenės „Rusnės sala“ nariai surinko Šilutės „Maximoje“ vykusioje „Maisto banko“ akcijoje. Artimiausiu metu šie produktai bus išdalinti Rusnės varguoliams.
Straipsnio komentarai
