Suskaičiavo sveikus ir „sergančius“ medžius – „gydymo“ darbai prasideda

Renginio pradžioje išsamiai pristatyta Šilutės miesto istorija ir jos žaliojo rūbo formavimas. Konstatuota, kad mieste augantys medžiai buvo labai prastai prižiūrimi arba visai į juos nekreipta dėmesio.

Analizėje teigiama, kad projektuojamoje teritorijoje – Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse, - užimančioje 12,3 ha plotą, vyrauja lapuočiai medžiai ir krūmai. Iš viso suskaičiuoti 846 lapuočiai ir tik 59 spygliuočiai medžiai bei krūmai.

Želdinių inventorizacijos metu buvo įvertintos 750 želdinių grupės, kuriose auga po vieną medžio ir krūmo rūšį, t. y. didžioji dalis želdinių buvo inventorizuoti augantys po 1 vienetą. Iš viso Šilutės miesto istorinėje dalyje, projektuojamoje teritorijoje, užfiksuota 17 šeimų, 28 gentys ir 35 rūšys bei formos medžių ir krūmų.

Didžiausios apimties medžiai - gluosniai, kurių kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje siekia 108-112 cm. Antroje vietoje pagal kamieno didumą - liepos, kurių skersmuo siekia 103 cm, po to paprastieji klevai ir paprastieji kaštonai, kurių skersmuo - 98-99 cm.

Aukščiausias medis tiriamoje teritorijoje yra pasiekęs 30 m aukštį, tai paprastasis klevas. Kiti aukštaūgiai, rasti 26-28 m aukščio, - karpotieji ir plaukuotieji beržai, 24-26 m pasiekusios mažalapės ir paprastosios liepos, europinis maumedis, dygioji ir baltoji eglės bei paprastieji uosiai.

Šilutės miesto istorinės dalies, Lietuvininkų ir Tilžės gatvių atkarpos, žaliąjį karkasą formuoja paprastosios, mažalapės ir didžialapės liepos, paprastieji bei platanalapiai klevai ir paprastieji kaštonai. Toliau nuo gatvių randami plaukuotieji ir karpotieji beržai, paprastieji ąžuolai, baltieji gluosniai, paprastieji uosiai, paprastosios vinkšnos, grauželinės ir vienapiestės gudobelės,  baltažiedės robinijos.

Retesni, introdukuoti (svetimžemiai) želdiniai randami prie viešųjų įstaigų ar komercinių, prekybinių pastatų tai - japoninė magnolija, pilkasis riešutmedis, kanadinė cūga, o taip pat minėtose vietose grupėse iš kelių medžių ar krūmų auga paprastosios, baltosios ir dygiosios eglės, vakarinės tujos, europinis maumedis, žvynuotasis kadagys, paprastosios alyvos. Gyvatvorės projektuojamoje teritorijoje suformuotos iš blizgančiojo kaulenio, paprastojo buksmedžio, paprastosios karaganos ir baltauogės meškytės.

Tad iš šios analizės sužinojome, kokia įvairi ir turtinga yra Šilutės miesto augmenija - žaliasis rūbas.                               

Teisinės aplinkos analizėje įvertinta informacija apie želdynų tvarkymo, pritaikymo bei išsaugojimo principus, remiantis pagrindiniais Lietuvos ir tarptautiniais dokumentais.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme teigiama, kad želdynai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus įmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose. Želdinius būtina išsaugoti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūrai svarbius kraštovaizdžio elementus. Želdynai kuriami, želdiniai veisiami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais ir Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis. Želdynų ir želdinių tvarkymo metu turi būti išsaugoti esami gyvybingi perspektyvūs želdiniai.

Kraštovaizdžio (želdinių) formavimo (tvarkymo) koncepcija visų pirma identifikuoja Šilutės istorinės dalies želdinius, jų kuriamas viešąsias erdves ir nustato tinkamiausius tvarkymo bei formavimo sprendinius. Pasak koncepcijos, turi būti išsaugomi svarbiausi ir vertingiausi istoriniu, estetiniu ar dendrologiniu požiūriu istorinės dalies želdiniai - medžiai soliterai (ryškių dekoratyvinių savybių ar retos rūšies pavieniai parko medžiai arba krūmai) ir visi žmogaus sveikatai ar turtui nepavojingi centrinių gatvių alėjos medžiai.

Avarinės būklės želdiniai - puvinio paveikti, pasvirę, tuščiu kamienu, stipriai pažeisti mechaniškai, ligų ir kenkėjų apipulti, keliantys grėsmę žmonėms ir jų turtui, turi būti pašalinti. Į pašalintų želdinių vietą numatoma atsodinti tos pačios rūšies medžius, išaugintus Lietuvos medelynuose. Užtikrinamas ne mažesnis nei prieš tai buvusių želdinių kiekis. Siūlomi sodinti reprezentatyvūs, taisyklingos struktūros želdiniai. Likusiems patenkinamos ir kai kuriems nepavojingos blogos būklės želdiniams nustatomos tvarkymo priemonės.

Nustatyta, kad 59 proc. medžių Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse yra blogos, 31 proc. – patenkinamos ir tik 10 proc. – geros būklės.

Blogos būklės (išpuvusiomis šerdimis, pažeisti mechaniškai ir t. t.) yra 535 medžiai, 282 – patenkinamos, 88 – geros būklės.

Analizės rengėjai 72 medžius (iš 535 pripažintų blogos būklės) siūlo kirsti nedelsiant, 219 šalinti per pirmuosius ar antruosius metus, o 244 - genėti ir stebėti.

Renginiui baigiantis Šilutės bendruomenės nariai pareiškė įvairių pasiūlymų, pateikė klausimų. Štai Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus sakė, kad reikėtų kuo skubiau šalinti ir tuos 219 medžių, kadangi šis projektas finansuojamas ES lėšomis, o po dvejų ar trejų metų gali nebebūti pinigų. Šilutiškiai taip pat pageidavo, kad būtų atsodinti ir anksčiau nukirsti medžiai. Tokiam siūlymui pritarė Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas.