Žmonėms dovanojami šuniukai, o Savivaldybei – šunų vedžiojimo aikštelė

Dovana ar pakiša Savivaldybei?

Neseniai UAB „Ecoservice“, surenkanti šiukšles visame pamario krašte, pateikė  Šilutės rajono savivaldybei prašymą priimti nuosavybėn dovanojamą  Cintjoniškių gatvėje įrengtą šunų vedžiojimo aptvarą, kurį ši bendrovė įrengė už savo pinigus. O kad dovana būtų tinkamai įforminta, buvo reikalingas Savivaldybės tarybos sprendimas dėl sutikimo perimti šį turtą nuosavybėn.

„Ecoservice“ juodu ant balto išdėstė, kad Šilutėje įrengto šunų vedžiojimo „ansamblio“ (tvora, du suoliukai ir kelio ženklas „Šunų vedžiojimo aikštelė“) vertė yra 2 366,88 euro.

Savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas  Tomas Budrikis pastebėjo, kad „Ecocervice“ sutartis su Savivaldybe jau baigiasi, po pusmečio bus skelbiamas naujas konkursas atliekų vežėjui parinkti, tai kaip suprasti tokią „dovaną“? Vienas Tarybos narys tiesiai šviesiai nusijuokė: „Tai galima pasakyti vienu žodžiu - pakiša.

Tarybos posėdyje rajono politikai net nesiginčiję sutiko priimti šią dovaną. Už balsavo 16 politikų, prieš – nebuvo, o 3 tyliai susilaikė.

Negali dovanoti to, ko dar nėra

Savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus vedėjas Arvydas Bielskis Tarybos komitetų posėdžiuose pristatė sprendimo projektą mįslingu pavadinimu„Dėl viešosios įstaigos Šilutės turizmo, sporto ir pramogų centro visuotinio dalininkų susirinkimo inicijavimo“. Ne vienas politikas, susipažinęs su šiuo raštu, pirmiausia nustebo – o kur Šilutėje yra toks turizmo, sporto ir pramogų centras?

A. Bielskis paaiškino, kad tokio centro tikrovėje nėra – buvo įsteigta tik viešoji įstaiga tokiu pavadinimu.

Pasirodo, šios įstaigos direktorė jau nori likviduoti neveikiantį centrą, o pati prašo atleisti ją iš direktorės pareigų...

Aiškinamajame rašte politikams teigiama, kad centras nuo pat įsteigimo iki šiol jokios veiklos nevykdė, nėra žinoma apie jokius vykdomus ar organizuojamus projektus.

A. Bielskis tikisi, kad iki gruodžio 15 dienos šios įstaigos atstovai atvyks į Šilutę ir bus galima priimti atitinkamą sprendimą.

O jeigu būtų buvę nauji šiuolaikiški pastatai, niekas negalėtų atmesti galimybės, kad tokią dovaną Savivaldybė mielai būtų priėmusi...

Ekskursija į praėjusį tūkstantmetį

Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis spaudos konferencijoje papasakojo, kaip jie dalyvavo ekskursijose į Ukrainą bei Rusiją.

Ukrainos Tarutino rajono savivaldybėje jie stebėjosi nuo sovietmečio laikų išlikusiais vaizdais. Vieninteliai nebe tokie statiniai Ukrainoje – šiuolaikiškos degalinės. O štai 180 kilometrų iki Tarutino miesto automobiliu jiems teko vykti šešias valandas, nes važiavo ne duobėtu asfaltu, o šalia jo...

V. Laurinaitis ir S. Šeputis dar papasakojo, kaip jiedu buvo užsukę į didžiulę, gražiai įrengtą kaimo turizmo sodybą Tarutino rajone. Kalbėdamiesi su jos savininku, suprato, kodėl Ukrainoje taip bloga gyventi – ten išvešėjusi korupcija, nemokami mokesčiai. Šilutiškiams pasidomėjus, ar didelius mokesčius valstybei moka tos sodybos savininkas, išgirdo atsakymą: „Kokius aš dar mokesčius turėčiau mokėti? Įdarbinau būrį žmonių, juos maitinu – tai ir yra visi mokesčiai“. O paklaustas, ar dažnai atvyksta tikrintojai iš valstybinės maisto, veterinarijos ir kitokių tarnybų, atšovė: „Jie čia dar nė karto nėra buvę, aš retkarčiais pas juos pats nuvažiuoju“.

Naudinga buvusi ir ekskursija į Kaliningrado srities Slavsko rajono savivaldybę. Ten iš naujo buvo aptartas bendrai įgyvendintas projektas „Nuotekų valymo įrenginių ir kanalizacijos tinklų statyba bei vandentiekio tinklų statyba pasienio teritorijose tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos“.

Kodėl iš naujo? O gi todėl, kad neseniai sujungus Slavsko miesto ir Slavsko rajono savivaldybes, ten pasikeitė ne tik vadovai, bet ir skyrių vedėjai, administracijos darbuotojai. Šilutės valdžios atstovai  turėjo susipažinti su naujais, anksčiau nematytais veidais...