Jauna šeima – tėvų ir kaimynų konflikto įkaitė?

Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius „Šilokarčemos“ korespondentui teigė pažįstantis T. Mockevičių. Bet apie jį nieko gero pasakyti negalėjo: „Tomas yra sveikas, turi rankas ir kojas. Ir vienoje, ir kitoje vietoje buvome suradę darbą – vis tiek negerai, jam atrodo, kad per mažai moka. Geriau nieko nedaro, sėdi ant mamos sprando – čia ir yra visa šio žmogaus problema. Jis tik kaltina, kad mažas atlyginimas ir sėdi namuose. Vis planuoja važiuoti į užsienį. Reidų metu nuolat pas jį užsukame, žiūrime, ką jis veikia. Galėtų dirbti, bet minimalus atlyginimas jam per mažai, jis save įvertina žymiai daugiau ir nieko nedaro“.

Kartu su seniūnu D. Maciukevičiumi apsilankėme šio jauno vyro bute. Šiltame ir tvarkos nestokojančiame kambaryje mus pasitiko Tomas, dvi dukrelės iš pirmosios santuokos ir naujoji jo gyvenimo draugė Kazytė. Kitame kambaryje vežimėlyje gulėjo jųdviejų trijų mėnesių amžiaus dukrytė.

Pirmiausia pasidomėjome, kodėl jis iki šiol dar bulvių nenusikasė. Jaunas vyras nustebo – netiesa, bulvės seniai nukastos, paliktos nekastos tik tose vietose, kur jos prastai užaugo. Mat vasarą Tomas dirbo Anglijoje ir niekas tų bulvių neprižiūrėjo, neravėjo. Jo kaltė galėtų būti nebent tik tokia, kad bulvienojų neaparė, bet tai juk nebūtina padaryti...

Tomas prisipažino šiuo metu legaliai niekur nedirbantis, retkarčiais uždarbiauja pas žmones, štai visą savaitę skaldęs kaimyno malkas – 23 kietmetrius, ir dar nebaigęs jų sutvarkyti.

Sakė darbo nebijantis, nesantis tinginys. Neseniai dirbęs Pagėgiuose vienoje privačioje įmonėje. Tomas plušėjo netgi turėdamas nedarbingumo lapelį. 17 valandą, kai mama grįždavo ir jau būdavo kam prižiūrėti vaikus, išeidavo į darbą, o pareidavo trečią valandą nakties.

Pasidomėjus, kodėl nesusiranda nuolatinio darbo, Tomas atsakė: „Noriu susitvarkyti popierius, jau būčiau praėjusią savaitę į užsienį išvažiavęs, bet mama užvakar vyko pas gydytojus, šiandien vėl pas juos. Nebūtų kam vaikus į darželį nuvesti ir parvesti“.

Pasak skambinusiojo į „Šilokarčemos“ redakciją, visas Benininkų kaimas gali papasakoti, kaip Tomas nori parodyti, kad myli savo vaikus, o, iš tikrųjų, jis juos muša, vadina visokiais negražiais žodžiais. Kodėl? Jis vėlgi nustebo: „Aš jų tikrai nemušu. Žinau, kas jums galėjo paskambinti. Ji čia tokia vienintelė yra, sakė, kad bet ką galinti padaryti. Ta moteris su mano mama dėl tėvo „pjaunasi“, kažko nepasidalina. Ji pasikviečia mano dukreles, o paskui visiems kalba, kad mergaitės atėjo nevalgiusios. Arba vakar – parėjo mama ir pasakė, jog sklinda kalbos, kad aš girtas su savo dukrelėmis po kaimą vaikščiojau“.

Abi mergaitės prisiglaudė prie tėčio taip parodydamos, kad jį myli ir jis joms esąs labai geras...

Paklausėme, kur dabar tų mergaičių mama, pirmoji Tomo žmona. Atsakė nieko apie ją nežinantis. Jaunesniajai buvo tik septyni mėnesiai, kai gimdytoja ją paliko. Tomui auginti dukreles iki šiol padeda jo mama.

Dar pakalbėję, palinkėję Tomui sėkmės dirbant Anglijoje, o jo draugei Kazytei kartu su uošve laukti jo sugrįžtančio, palikome šiuos jaukius namus. Netoli namų sutikome grįžtančią Tomo mamą Valią Mockevičienę. Pokalbį apie kaimynų konfliktą pratęsėme su ja.

„Žinau, kas jums paskambino į redakciją, tai mano vyro kaimynė, - pasakojo V. Mockevičienė. – Mane pažįsta ir seniūnas, ir Savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojos. Esu negerianti, nerūkanti, o mano vyras – geriantis ir smurtaujantis. O tai kaimynei, matyt, patinka mano vyras, ji jau ne vieną jauną vyrą turėjo... Kadaise mudvi buvome labai geros draugės – kai sirgo, aš ir jos paukščius bei ožkas prižiūrėdavau, jas melždavau, ją į ligoninę vežiau, lankiau. O kai susimetė su mano vyru, ėmė pasakoti: „Varyk tu jį lauk. Kam tu jį laikai?“. Dabar ji tiek mane pjauna, kad galiu atvirai pasakyti – aš jau nebenoriu gyventi. Štai šiandien pareis mano vyras girtas, ir vėl bus namuose pjautynės. Vakar turėjo būti nagrinėjama mudviejų ištuokos byla – jis neatvažiavo į teismą. Advokatė man pasakė, kad teismas padalins butą perpus – vienas kambarys jam, kitas man. Aš nesutinku gyventi po vienu stogu, nes jis smurtauja. Jis ir kalėjime neseniai sėdėjo dėl smurto“.

Patarėme Valiai kiekvienąkart, kai tik jis pradės smurtauti, kviesti policiją. Ir kuo daugiau bus tokių iškvietimų, tuo greičiau jį iškeldins iš to buto.

Išklausėme ir antrąją šio konflikto pusę – paskambinome Valios vyrui Pranui. Jis teigė iš įkalinimo įstaigos grįžęs lapkričio 4-ąją, penktadienį. Pirmadienį jau tvarkėsi dokumentus, o antradienį išėjo į darbą. „Per dienas nebūnu namie, ryte pusę septintos išeinu, o grįžtu vakare po šeštos, - pasakojo P. Mockevičius. - Dirbu Priekulėje, Palangoje. Kiekvieną dieną blaivus grįžtu – kaip aš dirbčiau, jeigu gerčiau. Nežinau, ką mano žmona kalba“.

Jis sakė į teismą neatvykęs todėl, kad nebuvo gavęs jokio šaukimo. Užsiminus apie jo smurtą, nusistebėjo: „Niekas nesmurtauja, tegul ji kviečiasi policiją, jeigu taip būna. O dėl tų dviejų mergelių aš jokių pretenzijų neturiu“.

Ar tiesą kalbėjo P. Mockevičius? Vakar jo sūnus Tomas telefonu „Šilokarčemai“ sakė, kad trečiadienį tėvas iš darbo grįžo gal tik šiek tiek išgėręs. Užtat lapkričio 4-ąją iš kalėjimo parvažiavo su alaus „bambaliais“, šį antradienį grįžo irgi su „bambaliu“, o praėjusį savaitgalį gėrė ir šeštadienį, ir sekmadienį...