Šilutiškė liko gatvėje su dviem mirties liudijimais ir ryšuliu
Šilutiškė Danutė Mockienė glaudėsi sūnaus namuose ir negrąžino raktų Šilutės rajono savivaldybei.
Neteko dviejų sūnų
Danutė pasakojo, kad jos gyvenimas nebuvo lengvas, galą su galu vos sudurdavo. Pasak jos, 2013 metais ji tiesiog buvo išmesta į gatvę iš namų, kuriuose iki tol buvo gyvenusi 34-erius metus. „Socialiniame bute gyvenau su dviem sūnumis. Vyras mirė 2003-aisiais. Jis buvo nerūpestingas ir neatsakingas. Vargau visada. Nuolat depresavau. Todėl negalėjau net normaliai dirbti. Dažnai tiesiog egzistavau. Nesuvokiau, kas darosi aplink. Išmetė iš namų dėl susikaupusių skolų. Jų dydžiai – kosminiai. Iš kur tiek priskaičiuota – neįsivaizduoju. Jas priskaičiavo ir Šilutės rajono savivaldybė. Neatsimenu tikslios sumos. Metė lauk, nes neva aš - alkoholikė. Butas tikrai buvo varganas, bet gyvenau kaip sugebėjau, kaip galėjau. Prieš valdžią tada vos ne ant kelių vaikščiojau. Prašiau padėti, nes neturėjau, kur dingti. Kai iškraustė, išėjau ryšulį pasiėmusi. Nakvojau tai pas vieną pažįstamą, tai pas kitą“, - dėstė pašnekovė.
2015-aisiais sūnus Donatas išvyko laimės ieškoti į Norvegiją. Šiek tiek padirbėjęs, grįžo namo, apsistojo pas savo draugę. Pasak moters, tarp sugyventinių kilo ginčas – sūnus priekaištavo dėl pernelyg greitai išleistų jo sunkiai uždirbtų pinigų. Dėl to, sutiktuvių vakarėlio metu jos atžalą nužudė moteris, kuri smogė jam į krūtinę peiliu. Taip Danutė neteko pirmojo sūnaus. Dėl jo mirties itin išgyveno ir brolis Marius, kuris gyveno socialiniame vieno kambario bute. Anot D.Mockienės, jis sirgo, turėjo pirmos grupės negalią, o dėl ligos gyveno vienas. „Po brolio netekties, jis pradėjo skųstis širdies skausmais. Dažnai pas jį ateidavau. Pasėdėdavome, pasikalbėdavome. Šių metų vasario 19 d. važiavome su Marium į kapus Švėkšnoje. Užsukome į mano tėviškę pas gimines. Su lauktuvėmis grįžome namo. Vakare jis vėl pasakė, kad kažkas negerai su širdimi. Pasidarėme vakarienę – bulvių su lupenomis, šaltienos. Nuėjome miegoti. Jis atsigulė ant sofos, o aš pasiklojau striukę ant žemės virtuvėje ir miegojau ant jos. Ryte susitariau, kad užsuksiu pas jį, kai eisiu į turgų ir išėjau namo. Turėjau jo buto raktus, nes juos davė, kad galėčiau užeiti, jei jo ir nebus namuose. Po kelių dienų ėjau į turgų daržovių. Nutariau užsukti, atnešti bulvių bei morkų. Durų niekas nedarė. Atrakinusi jas, įėjau į namus. Televizorius buvo įjungtas, bet į mano pasisveikinimą sūnus neatsakė. Atidariau vonios duris ir pamačiau kabantį ant diržo sūnų. Jis buvo negyvas: rankos mėlynos, jautėsi blogas kvapas. Labai buvo skaudu, kai, įėjusi greitosios medicininės pagalbos darbuotoja, pasakė: „Fui, kaip čia smirda“. Kyla įtarimų dėl jo mirties. Neradau jo asmeninių raktų, tapatybės kortelės. Jis turėjo negerų draugų. Tačiau niekas to per daug nesiaiškino. Iš policijos atėjo išvada – pasikorė“, - tęsė pokalbį šilutiškė.
Prašo leisti gyventi sūnaus namuose
Mariaus laidotuves padėjo suorganizuoti giminaičiai. Dar prie iškastos duobės Danutę pasiekė informacija iš Šilutės rajono savivaldybės, jog kuo greičiau turi atlaisvinti socialinį butą, nes čia turi atsikraustyti kiti gyventojai.
Pasak Danutės, užklupus antrajai nelaimei, ji vėl ilgai skendo depresijoje. Laiką leido sūnaus namuose, kur jautė jo buvimą šalia. Moteris teigė, kad prašė Šilutės rajono savivaldybės Ūkio skyriaus Turto poskyrio vyriausiosios specialistės Nijolės Grigonienės padėti, neišmesti į gatvę. Tačiau ji net nesiklausė, pasakė, kad privalo apleisti namus, o Danutę pavadino alkoholike. „Nieko nebeturiu. Mano rankose beliko tik du mirties liudijimai ir ryšulys. Per metus palaidojau abu sūnus. Jaučiu, kad ta specialistė tiesiog manęs nekenčia. Aš tikrai nesu alkoholikė. Aš – žmogus, kuris neišsivaduoja nuo depresijos. Kai paūmėja, tiesiog užsidarau savo kiaute ir nenoriu nė su kuo bendrauti. Man reikia kažkur gyventi. Nebeturiu kur. Glaudžiausi sūnaus namuose. Raštu niekur nesikreipiau, bet žodžiu prašiau, kad leistų ir toliau čia gyventi. Neleido. Į nakvynės namus nenoriu. Būkite geri, leiskite pasilikti sūnaus namuose, tik ten jaučiu jį. Esu registruota Darbo biržoje. Kai randu darbo, dirbu. Buto mokesčiai nėra dideli. Manau, sugebėčiau už juos sumokėti. Tik leiskite čia gyventi“,- prašė D. Mockienė.
Susikaupusios skolos - solidžios
Ar yra galimybė moteriai likti gyventi buvusiame sūnaus bute? Šilutės rajono savivaldybės Ūkio skyriaus Turto poskyrio vyriausioji specialistė Nijolė Grigonienė teigė, jog tokios galimybės nėra. Ji patvirtino, kad moteris dar 2013 metais su antstolio pagalba buvo iškeldinta iš buto, kuris yra Dariaus ir Girėno gatvėje.
Susikaupusios skolos – solidžios: už šildymą – 12380,74 litų, už vandenį – 10982,77 litai, UAB „Šilutės būstui“ už suteiktas paslaugas – 4637,90 litai. Nesumokėtas ir nuomos mokestis Šilutės rajono savivaldybei – 1821,82 litas.
N.Grigonienė teigė, kad po D.Mockienės sūnaus Mariaus mirties jo bute neteisėtai apsigyveno jo motina. Ši nieko neįsileido į namus ir negrąžino raktų. Dėl to Šilutės rajono savivaldybės Personalo ir teisės skyrius kreipėsi į Teismą, kurio sprendimu su antstolio pagalba raktus šilutiškei teko grąžinti spalio 4 dieną.
Savivaldybės darbuotoja akcentavo, kad žmogus, iškeldintas iš socialinio būsto, likęs skolingas už visus patarnavimus, nuomą, negali būti įrašytas penkerius metus po iškeldinimo į eilę socialiniam būstui gauti. Todėl D.Mockienei ir nėra galimybės skirti socialinį būstą.
Jos sūnaus, kuris, anot pašnekovės, buvo tvarkingas ir mokus, nuomotas būstas bus paskirtas asmeniui, kuris buvo eilėje pirmasis socialiniam būstui gauti, o prašymą buvo parašęs dar 2005 metais.
Straipsnio komentarai
