Stoniškiuose gyvena tik geri žmonės
Taip sako Stoniškių šeimininkas Gintautas Stančaitis
Prieš penkis mėnesius Stoniškių seniūno pareigas paliko Ričardas Bartkevičius. Ir nuo to laiko seniūnijai vadovauja seniūno pavaduotojas Gintautas Stančaitis. Vietiniai žmonės jį vadina tiesiog seniūnu, nors tikrojo seniūnijos vadovo vis dar nėra. Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė „Šilokarčemai“ sakė, kad jau buvo paskelbtas konkursas seniūno pareigoms užimti, bet konkursas neįvyko, nes neatsirado nė vieno pretendento. Netrukus bus skelbiamas pakartotinis konkursas.
- Sakykite, pone Ričardai, kokie dabar svarbiausi darbai seniūnijoje, juk jais visais turite rūpintis kaip seniūnijos vadovas.
- Pagrindiniais darbais laikyčiau socialines problemas, socialinės rizikos šeimas. Štai ir šiandien neseniai čia baigėsi posėdis dėl šių klausimų. Dar yra ir ūkiniai darbai – kelių ir kapinių priežiūra. Turėsime įgyvendinti didžiulį projektą – padidinti Rukų kapines. Ten numatyta tikrai nemažai darbų. Visą vasarą pjovėme žalias vejas – ir per langą matosi, kad puikiai tvarkomės, nesame apsileidę. Šiuo metu remontuojame du socialinius būstus.
- Neseniai Stoniškiuose vyko tradicinė „Bitkopio“ šventė. Gal galėtumėte pasakyti, kas yra tie didžiausi pagalbininkai organizuojant tokius renginius.
- Tokias šventes, pirmiausia, padeda surengti bendruomenių pirmininkai. Turime tris bendruomenes – Plaškių, Stoniškių ir Šilgalių. Šventėje buvo ir žemės ūkio technikos paroda, ir sunkiasvorių Lietuvos arklių pristatymas. Didžiausias ūkininkų indėlis tokiose šventėse, kai jie įsteigia įvairius prizus.
- Turbūt ir Jūsų žmona – Stoniškių bendruomenės pirmininkė Gražina Stančaitienė – jums padeda.
- Labai padeda. Ji jau šešerius metus rūpinasi Stoniškių pagrindine mokykla - yra direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams.
- Žinia, seniūnijoje veiklos funkcijų yra gana daug. Ką dar veikiate?
- Štai ir šiandien, 15 valandą, laukiu ateinančios jaunos moters, kuri turi kažkokių problemų dėl brolio, vedančio netinkamą gyvenimo būdą. Atsiranda visokių problemų. Bet aš norėčiau kalbėti tik apie gerus dalykus. O dabar, kai pavartai spaudą, atrodo, kad viskas yra tik blogai. Stoniškiuose netrūksta ir labai gerų dalykų, tai – sportuojanti bei aktyvi bendruomenė. Galime surengti susitikimą su aktyvesniais sportininkais, kurie papasakotų apie savo hobį ir kitus mėgstamus dalykus. Atskirai noriu paminėti ir mūsų krašto ūkininkus. Nes, rengiant „Bitkopio“ šventę, 2014 metais suskaičiavome, kad Stoniškių seniūnijoje yra labai didelė ūkininkų koncentracija. Štai keletas skaičių: visoje Pagėgių savivaldybėje yra laikoma apie 19 tūkstančių gyvulių, Stoniškių seniūnijoje – apie 11 tūkstančių. Tai daugiau nei pusė, įsivaizduojate... Juokaudami bandėme suskaičiuoti, kad, jeigu įvyktų koks nors padalijimas, kiekviena šeima gautų po arklį, vežimą, penkis ar šešis raguočius, pusę tonos bulvių ir toną grūdų. Turime labai gražų, nuostabų Ambrozų ūkį, kuriame – naujos technologijos, šiemet pastatyta nauja grūdų saugykla, naujas tvartas. Edmundo Šepučio ūkis garsėja bulvininkyste, čia netoli matosi Arūno Tiškaus ūkis, Pakamonių kaime – Antano Gudavičiaus grūdininkystės ir bulvininkystės ūkis bei daugelis kitų.
- Ką dar veikiate būdamas seniūnijos vadovu?
- Turiu daug visokių minčių, planų, idėjų. Nežinau, kaip mums pavyks visa tai įgyvendinti, todėl dar nenorėčiau apie juos kalbėti ir nenorėčiau, kad jūs parašytumėte. Štai birželio mėnesį, minint 75-ąsias trėmimų pradžios metines, Stoniškiuose pastatėme paminklą. Šiuo metu labai aktualus dalykas, kad kažkas ruošiasi nugriauti Plaškių bažnyčią, ją nuvežti į Panevėžį ir ten perstatyti. Tais reikalais labai aktyviai užsiima du Vokietijos piliečiai, buvusi Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Sukvietėme visus žmones, kurie gali priimti kokį nors sprendimą, ir prisiėmėme tokią savotišką atsakomybę, kad mes tos bažnyčios negriausime. Dabar yra kuriama asociacija Plaškių bažnyčios atstatymui. Ji apjungtų Lietuvą, Vokietiją ir evangelikų-liuteronų vyskupiją. Vokietijoje irgi veikia sąjūdis, besirūpinantis lėšų pritraukimu. Ten jau padaryti sąrašai žmonių, kurie susiję su šiuo kraštu. Jie mielai po kažkiek paaukotų pinigų. Pradėjome aptverti bažnyčios pastatą, dalis tvoros, tamsiai dažytos, jau yra.
- Gal turite geresnių naujienų?
- Taip, lapkričio 29 dieną Plaškiuose nuo pat ryto bus kuriamos trys vaidybinio filmo apie Lietuvos partizanus scenos. Filmo režisierius Andrius Juzėnas (jis žinomo filmo „Vilniaus getas“ kūrėjas) rugsėjo pradžioje lankėsi Plaškiuose, jam labai patiko ta bažnyčia. Sutarėme, kad aktorius ir kitus filmo kūrėjus įleisime į Plaškių bendruomenės namus, kur jie galės grimuotis, papietauti. Duosime pagalbinį darbininką dekoracijoms tvarkyti. Atvažiuos apie 60 žmonių. Džiugu, kad nors tokiu būdu bus įamžinta Plaškių bažnyčia.
- Kokie šiais laikais yra Stoniškių seniūnijos gyventojai?
- Pastebėjau, kad kaime žmonės yra labai susvetimėję – kiekvienas gyvena savo uždarame rate. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Matyt, tam yra labai rimtos priežastys. Anksčiau būdavo darbų, kurių be kaimyno pagalbos nebuvo įmanoma apdirbti. Kaimynas kaip giminaitis ateidavo į talką, visada būdavo šalia. Sumažėjus tokiems poreikiams pasidarėme uždari. Nes atsirado gera technika, ir šiandien ūkininkas gali apsidirbti pats vienas be jokio kaimyno. Dabar ir kaime žmonės pradėjo nebepažinti vienas kito kaip kad mieste nežino, kas toje pačioje laiptinėje, šalia jų, gyvena.
Visi žmonės gimsta geri, o kas paskui atsitinka su jais, jau kiti reikalai. Stoniškiuose visi žmonės tikrai yra geri, nusikaltimų padaroma labai nedaug.
Straipsnio komentarai
ir 8 mokytojai...
Tikriausiai žinote, kad rašant apie kitus, pirmiausia aprašote apie save... ir darote tą labai tiksliai .
Šaunu...daugiau tokių ale ekspertų.
Ponios Lukošienės žemas intelektas, ne jai bendrauti ir dirbti su žmonėmis, net neįsivaizduoju, kur jai reikėtų dirbti..... Pati ponia nieko nebaigusi, bet save taip kelia aukštai..... Kai praeinu pro seniūnija, dažnai girdžiu, kaip ponia Lukošienė koliojasi, šūkauja, tai ji parodo savo žemą intelektą....., ji mato kitus, tik ne save.... Gaila man Ponios Lukošienės..........
Daugiausiai įtakos ugdant empatiją turi mama, nes vaikas atkartoja tą elgesį, kaip su juo elgėsi mama. Jeigu priglaudė, kai jam skaudėjo, paguodė, jis taip elgsis ir su savo bendraamžiais. Yra vaikų, kurie jau darželyje puikiai sugeba atjausti tarkim, parklupusį ir susižeidusį draugą. Jie moka pribėgti, apsikabinti ir paguosti. Tai reiškia, kad namuose buvo tinkamai auklėjami ir mylimi. Mama ir tėtis formuodami vaiko asmenybę daro tai pasąmoningai, net nesusimąstydami, kad štai dabar mes formuojame empatijos jausmą savo vaikui. Tiesiog savo pavyzdžiu moko atjausti, kai skauda, suprasti, kodėl liūdna, pajausti kito žmogaus nuotaikas.....juk jie ŽMONĖS....
Tėvas Stanislovas
alei noriu palinketi kantrybes ir toliau puosti musu seniunija. Aciu.
Mažiau dejuokime, o patys ką padarėme? Labai daug laiko prarasta, jau prieš 10 metų reikėjo tokio iniciatyvaus seniūno, bet geriau vėliau, negu niekada. Naikinami kaimai kaip specialiai - maži atlyginimai, jauniems žmonėms nėra kur įsidarbinti, nekokia Stoniškių ateitis, kaip visų aplinkinių seniūnijų.
Ačiū Dalei.