Šilutės gydytojai vis dar neišrašinėja elektroninių receptų

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, jog elektroninius receptus naudoja Danija, Norvegija, Švedija, Suomija, Estija, Ispanija, Jungtinė Ka­ralystė. Tačiau ir minėtose šalyse nenumatytiems atvejams dar išrašoma popierinių receptų.

Dešimt metų kurta ir maždaug 30 mln. eurų surijusi Nacionalinė elektroninė sveikatos sistema, regis, nepasiteisino – įranga jau ėmė senti, nors dar normaliai net neveikia. 

Elektroninis receptas turi daug privalumų: pacientai jo niekada nepames, kompiuteriu išrašytas dokumentas visada bus įskaitomas ir aiškus, atsitikus nelaimei, li­goninės priėmimo skyriuose dirbantys gydytojai iš karto žinos, kokius vaistus naudoja, pavyzdžiui, be sąmonės atvežtas ligonis. Dažniausiai elektroniniai receptai išrašomi Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Kretingoje ir Lentvaryje. Po kelias dešimtis elektroninių receptų priimta Rudaminoje, Kelmėje, Šilutėje, Utenoje ir Dauguose.

Pavyzdžiui, Šilutės ligoninėje jų išrašyti tik trys. Gydymo įstaiga paskelbta viena iš mažiausiai išrašiusiųjų elektroninių receptų šalyje. Kodėl? To  klausėme Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo Dariaus Steponkaus. „Mūsų sistemą kurėme drauge su Klaipėdos universitetine ligonine. Viskas nevyko taip sklandžiai, kaip norėjome. Per TV žinias paskelbti duomenys yra senesni. Dabar jau mūsų gydytojai elektroninius receptus rašo, jų tikrai yra daugiau nei trisdešimt. Skaičiai, aišku, ne tokie džiuginantys kaip norėtųsi. Galimybė išrašyti elektroninį receptą yra kiekvienoje darbo vietoje. Tik su sistema, su kuria tenka dirbti, dar ne visi medikai yra susipažinę“, - kalbėjo D. Steponkus. Dar prieš metus jis teigė, kad programos techniškai nepavyksta paleisti - prisijungti prisijungia, bet paleisti programos nepavyksta. Vadovas neabejoja, kad viskas susitvarkys ir ateityje popierinius receptus tikrai pakeis elektroniniai.

Vienas tarp daugiausia išrašiusių elektroninių receptų šalyje – Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras. Jo direktorė Loreta Šiaudvytytė teigė, kad 95-98 procentams įstaigos pacientų išrašomi elektroniniai receptai ir taip sutaupoma daug laiko. „Visada reikia ieškoti sprendimų, kai ieškai - tai ir randi. Nemažai investavome, kad viskas vyktų sklandžiai, kad popierinio darbo būtų mažiau. Nupirkta sistema labai pasiteisino. Tik pradžioje buvo sudėtinga“, - sakė L. Šiaudvytytė. Pasak jos, tie pacientai, kurie pabando elektroninius receptus, kitokių ir nenori, nes nereikia nešiotis kompensuojamųjų vaistų knygelių, jų keisti, pamiršus važiuoti jų atsivežti ir pan. „Stengiamės, kad technologijos mums tarnautų, o ne mes joms“, - baigė pokalbį gydytoja.

Sveikatos apsaugos ministerija visiškai perkelti su sveikatos apsauga susijusias funkcijas į elekt­roninę erdvę planuoja nuo 2018-ųjų kovo 1-osios.