Piktupėniškės sielvartas: į sūnaus karstą įdėjo ir vairuotojo teises...
Piktupėniškė Olga Muraškienė gedi mirusio sūnaus Romualdo (jis nuotraukoje – kartu su broliais, viduryje) ir pataria su medikais nejuokauti...
Piktupėnų kaime gyvenanti garbaus amžiaus Olga Muraškienė „Šilokarčemai“ papasakojo skausmingą istoriją, kaip jos sūnus, gavęs teigiamą medicininio patikrinimo pažymą, tą pačią dieną pasikeitė senojo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą ir, grįžęs į namus, staiga numirė...
O. Muraškienė žiniasklaidos atstovams, apsilankiusiems jos namuose, teigė, kad gerai, jog ši nelaimė neatsitiko Danijoje, kur statybose dirba jos sūnus Romualdas. Tokiu atveju būtų buvę dar daugiau rūpesčių. Šį kartą jis į Lietuvą buvo grįžęs įmonės automobiliu pasikeisti padangų į žiemines ir gauti naujojo pavyzdžio teises.
Į Piktupėnus jis parvažiavo spalio 31-ąją, prieš Visų šventųjų dieną. O jau lapkričio 2-ąją vyko medicininės pažymos pas medikus į Tauragę bei pasikeisti senąjį vairuotojo pažymėjimą į naują. „Džiaugiuosi tik tiek, kad grįžo laimingai ir automobilį pastatė kieme, prie pat namo durų. Pietus Romualdas valgė virtuvėje, o jo dukra su savo sutuoktiniu tuomet buvo kitame kambaryje. Staiga jos vyras išgirdo garsų bilstelėjimą, išsigandę abu nubėgo pažiūrėti ir rado Romualdą, sukniubusį ant grindų“, - pasakojo Olga.
1969 metais gimusiam Romualdui rugpjūčio 22-ąją suėjo 47-eri. Jo mama Olga gruodžio 30-ąją turėtų švęsti jau 77-ąjį savo gimtadienį.
„Aš noriu tik paviešinti, kad žmonės būtų atsargesni ir už pinigus nepirktų tų sveikatos pažymų, - patarė Olga. – Medikai, padarę jam nors širdies kardiogramą, tikrai būtų pastebėję, jog su širdimi kažkas yra negerai. Nepateisinu ir sūnaus, nes jis pirko tą pažymą. Ir avarijų keliuose būtų mažiau, nes tai jau ne pirmas atvejis. Prieš keletą metų vienas piktupėniškis, vairavęs pienovežį, numirė kelyje, nes sustojo širdis. Gerai, kad automobilis nulėkė į pievą, ir kiti eismo dalyviai nenukentėjo“.
Dar tais metais, kai buvo griaunama Berlyno siena, Olgai, su savo vyru nuvykusiai į Vokietiją, gydytojai pasakė, jog Romualdą ištiko insultas. Tauragės medikai jį išgydė, bet padidėjusio kraujospūdžio – ne. Vaistus nuo šios ligos Romualdas privalėjo nuolat vartoti.
Kodėl nenuvyko į gydymo įstaigą, prie kurios buvo prisirašęs?
Individualios įstaigos „Pagėgių šeimos centras“, prie kurios R. Muraška buvo prisirašęs, direktorius Vladimiras Gorodeckis „Šilokarčemos“ korespondentui sakė, kad šis vyriškis paskutinį kartą ten lankėsi šių metų rugpjūčio mėnesį.
„Jis turėjo hipertenzinę širdies ligą - aukštą kraujospūdį, bet nesigydė ir nesilaikė medikų rekomendacijų, - teigė V. Gorodeckis. – R. Muraška galėjo kreiptis į mūsų įstaigą ir čia gauti medicininės apžiūros pažymą, bet jis to kažkodėl nepadarė“.
V. Gorodeckis patikslino, kad jeigu žmogus serga kokiomis nors ligomis, reikalingos ir specialistų išvados, ar jis gali vairuoti transporto priemonę. Šiuo atveju šeimos gydytojas būtų davęs siuntimą pas kardiologą, o šis pateikęs reikalingą išvadą.
Tad galima manyti, kad Romualdas dar ir šiandien būtų gyvas ir lapkričio 2-ąją neatsisveikinęs su šiuo pasauliu, jeigu tą dieną jį būtų nukreipę pas kardiologą.
„Mūsų centre būtume viską normaliai atlikę – patikrinę regėjimą, kraujospūdį, padarę širdies kardiogramą, - teigė V. Gorodeckis. – Nežinau aplinkybių, kodėl jis nuvažiavo į Tauragę. Manau, kad jeigu lemta žmogui nuskęsti, jis niekada to neišvengs. Lemtis yra lemtis, anksčiau ar vėliau taip atsitinka“.
Ir dar: atsargiai – medikai mėgsta pinigus
O ir pati Romualdo mama O. Muraškienė prieš pora metų yra susidūrusi su akivaizdžiu medikų lupikavimu.
Ji tebeprisimena jai nutikusią istoriją apie nemokamą gydymą.
Akių ligų gydytoja ją pasiuntė operuotis akis į Kauną, davė telefono numerį, kur galima registruotis. Paskambinusi nurodytu numeriu, moteris sužinojo, kad konsultacija kainuos 150 Lt, operacija – 550 Lt, lęšiukas – 700-800 Lt (atitinkamai – 43, 159, 203-232 Eur). „Kodėl reikia už tai mokėti?“, - nustebo O. Muraškienė.
Tuomet Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Saulius Dabravalskis, „Šilokarčemai“ pasidomėjus, paaiškino: „Akių lęšiukus valstybinė ligonių kasa perka centralizuotu būdu ir juos pateikia gydymo įstaigoms, kurios atlieka tas operacijas ir kurios turi sudariusios sutartis su ligonių kasa. Būna periodų, kada jų pritrūksta. Pacientas turi palaukti ir gauti tą lęšiuką nemokamai, kai jis bus patiektas iš ligonių kasos. Už operaciją, jei pacientas turi siuntimą, taip pat apmoka ligonių kasa. Jei pacientas kreipiasi į gydymo įstaigą, kuri neturi sudariusi sutarties su Valstybine ligonių kasa, už viską reikės mokėti. Tokiu atveju, į ligonių kasą teks pristatyti sąskaitą-faktūrą, kuri grąžins pacientui sumokėtus pinigus“.
Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Regimantas Andriūnas „Šilokarčemą“ informavo, kad UAB „Akių chirurgijos centras” turi sutartį su Kauno teritorine ligonių kasa dėl gydytojo oftalmologo ambulatorinių konsultacijų ir kataraktos operacijų ambulatorinėmis sąlygomis apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pasak R. Andriūno, pastaroji įstaiga pagal sutartį yra įsipareigojusi užtikrinti kokybišką ir nemokamą paslaugų teikimą pacientams.
...Štai koks yra tas „nemokamas“ gydymas ir kas atsitinka, kai medikai neatlieka paciento sveikatos būklės patikrinimo, o tik paima pinigus ir lengva ranka brūkšteli „gerą“ medicininę pažymą.